Raumeningas lygiakailis stafordšyras fiziškai atrodo kaip „jautis“ ir „terjeras“ – matyti, kad jis stiprus ir vikrus. Suaugusių šunų ūgis yra 36–41 cm, svoris – 13–17 kg, o suaugusios patelės sveria 11–15,4 kg. Trumpas lygus kailis būna raudonos, gelsvai rusvos, baltos, juodos arba melsvos spalvos, rudmargis arba bet kurios iš šių spalvų ir baltos.
Apskritai Stafordšyro bulterjerai yra labai ištvermingi, bet galimos tokios sveikatos problemos:
– Klubo displazija
– Persistentinis hiperplastinis pirminis stiklakūnis: tai problema, kai iki gimimo tinkamai neišsivysto akis.
– Paveldima katarakta: ja sergant sudrumstėja akies lęšiukas, dėl to gyvūnas gali apakti.
– Odos alergijos
– L-2-hidroksiglutaro acidurija: medžiagų apykaitos liga, paveikianti šuns nervų sistemą.
Geros kilmės, tinkamai įpratintas Stafordšyro terjeras turėtų elgtis su žmonėmis nepriekaištingai ir būti ypač švelnus vaikams. Ištikimesnio, labiau mylinčio draugo nerasite. Tačiau kitiems šunims arba gyvūnams Stafordšyro terjerai ne tokie draugiški, vis dėlto labai daug priklauso nuo to, ar šuo nuo mažų dienų pratinamas bendrauti ir mokomas. Kai kurie Stafordšyro terjerai puikiai sugyvena su kitais šunimis ir katėmis, tačiau kai kurių negalima paleisti nuo pavadžio ten, kurie jie gali sutikti kitą šunį.
Stafordšyro bulterjerų ištakos siekia XIX a. pradžią, kai buvo uždraustas jaučių ir meškų pjudymas šunimis. Buvo sugalvotas naujas „sportas“ – šunų kautynės, taigi buvo suporuoti buldogai su terjerais ir išvesti bulterjerai, iš kurių kilo Stafordšyro terjerai. Šie šunys buvo mėgstami visuose socialiniuose sluoksniuose, taip pat juos mėgo karalienės Viktorijos laikų darbininkai; šunys buvo auginami mažose, ankštose erdvėse, gyveno didelėse šeimose, tad tradiciškai švelnų elgesį su vaikais galima kildinti iš šių aplinkybių.
