Šiperkas

Šiperkas

Šiperkai yra nedideli, kresni, panašūs į špicus šunys (su vešliu šiurkščiu kailiu ir virš nugaros užriesta uodega, išskyrus beuodegius, lapės snukučiu ir smailiomis ausimis), paprastai jie būna juodos spalvos, bet kailis gali būti bet kurios vientisos spalvos. Suaugę šunys paprastai siekia 21–33 cm ūgio ir sveria maždaug 5,5–7,5 kg.

Šiperkas
  • Dydžio kategorija: Mažas
  • Kailio priežiūros reikalavimai: Kartą per savaitę
  • Kailio ilgis: Vidutinis / ilgas
Šiperkas
  • Šėrimasis: Vidutinis
  • Alergijos: Ne
  • Triukšmas: Balsingas
  • Šunų grupės veisyklų klubas: Universalūs
  • Mankšta: Iki 1 val.
Šiperkas
  • Vienišas: Nuo 1 iki 3 val.
  • Kiti augintiniai : Vidutinis
  • Tinkamumas sargauti: Didelis

Kilmė

Kai kas sako, kad šios veislės šunys yra nykštukiniai aviganiai, mažesnė Liuveno šunų (Leauvenaar) versija, juodi aviganiai iš Belgijos. Kiti yra įsitikinę, kad šiperkai yra špicų veislė – jie tikrai panašesni į pastaruosius. Vis dėlto žinoma, kad šie šunys buvo auginami dar XVII a., nes 1690 m. Briuselio Didžiuosiuose rūmuose buvo surengta šiperkų paroda. Jie dirbo Belgijos kanaluose, saugojo baržas, buvo mėgstami batsiuvių kompanionai ir puikiai naikino graužikus.

Asmenybė

Tai gyvastingi ir budrūs šunys, jie ištikimi, nuolaidūs ir gero būdo. Jie gali būti užsispyrę ir išdykę (ne veltui juos praminė juodaisiais velniukais), ypač gali nesutarti su kitais šunimis, jei dar būdami šuniukai nebuvo įpratinti bendrauti.

Sveikata

Šiperkų veislės šunys gan ištvermingi, bet juos gali varginti kai kurios paveldimos neurologinės ir klubo sąnarių ligos.

Mankšta

Šie šunys turi kasdien ne mažiau kaip po pusvalandį mankštintis, bet šie maži guvūs šuniukai mielai sutiks pasimankštinti ir daugiau, jei tik galėsite juos išvesti.

Mityba

Mažų šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.

Priežiūra

Vešlus kailis storas ir tankus. Jis lygus ir būna prigludęs, bet apie kaklą styro karčiai, o ant šlaunų – „sijonkelnės“. Kad kailis būtų tvarkingas, reikia gerai kartą per savaitę iššukuoti.