Šie maži arba vidutinio dydžio šunys pasižymi špicams tipiška išvaizda – storu pasišiaušusiu kailiu, lapės snukučiu ir trikampėmis akimis, taip pat pūkuota uodega, užsirietusia virš nugaros. Suaugę patinai būna 34–37 cm ūgio, patelės užauga iki 30–34 cm; šie šunys sveria apie 5–6 kg.
Iš pradžių jie gana atokiai laikosi nuo nepažįstamų žmonių, bet su artimais žmonėmis japonų špicai yra meilūs ir jiems ištikimi. Šie guvūs ir gyvybingi šunys mėgsta prižiūrėti savo namus ir kiemą, lojimu praneša apie ką nors neįprasta. Tai puikūs šeimos šunys, jie gerai sutaria su žmonėmis ir kitais gyvūnais.
Ši veislė buvo sukurta Japonijoje, bet yra kilusi iš Šiaurės Europos ir Šiaurės Amerikos baltųjų špicų veislių, pavyzdžiui, vokiečių bei rusų špicų ir samojedų. Sukurta veislė buvo suskirstyta į dvi dydžio kategorijas. Didesnieji buvo pavadinti „samo“, o mažesnieji – „špicais“, ir būtent pastarieji tapo populiariais šunimis kompanionais Japonijoje, vėliau Švedijoje, kitur Europos ir galiausiai visame pasaulyje.
Japonų špicai yra sveika veislė. Panašiai, kaip ir daugelis mažų šunų veislių šunų, jie gali susidurti su laikino kelio girnelės išnirimo problema.
Japonų špicams reikia maždaug valandą per dieną mankštintis. Švytintis baltas kailis drėgname ore gali susipurvinti, bet, kai išdžiūva, purvas labai gerai nusivalo ir kailis vėl tampa toks švarus, kaip anksčiau.
Mažų šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Minkštas poplaukis yra labai storas, o pasišiaušęs viršutinis kailio sluoksnis yra tiesus ir ties kaklu, krūtine ir pečiais yra ilgesnis, sudaro apykaklę. Uodega labai pūkuota. Kailis nesusivels, jei kas antrą dieną šukuosite, bet šeriantis reikėtų šukuoti kasdien.
