Tai vidutiniško dydžio, galingi, bet elegantiški gyvūnai. Jų kailis lygus ir trumpas, gali būti rudos, juodos, mėlynos ar gelsvai rudos (Izabelės) spalvos su rūdžių spalvos žymėmis. Kūno laikysena turi būti išdidi, o šuo turi priminti grynaveislį žirgą. Suaugę patinai yra maždaug 69, patelės – 65 cm ūgio. Suaugęs šuo sveria apie 32–45 kg.
Dobermanams gali būti būdingos tokios sveikatos problemos:
– Klubo displazija
– Dilatacinė kardiomiopatija: tai būklė, kai širdies raumuo palaipsniui silpsta ir negali tinkamai susitraukinėti.
– Von Willebrando liga¹: tai liga, kai šuniui gaminasi nepakankamai krešėjimo faktorių arba jie yra ydingi, todėl gali kilti nevaldomas kraujavimas.
– Persistentinis hiperplastinis pirminis stiklakūnis: tai problema, kai akis iki gimimo tinkamai neišsivysto.
– Voblerio sindromas: tai stuburo problema, sukelianti netaisyklingą eiseną.
– Skrandžio išsiplėtimas.
– Hipotirozė¹: nepakankamai aktyvi skydliaukė, gaminanti nepakankamai skydliaukės hormonų. Dėl to gali sumažėti energijos lygis, atsirasti antsvorio ir odos problemų.
Dobermanams reikia protinės ir fizinės veiklos. Jie turi būti tinkamai dresuojami, nes nuobodžiaujančiam šuniui gali kilti elgesio sutrikimų. Anksti socializuoti ir pripratinti prie kitų šunų, augintinių ir vaikų, dobermanai gali tapti mielais šeimos augintiniais. Tai ištikimi ir prieraišūs šunys, kurie tikrai apsaugos namus. Visgi šie šunys linkę klausyti vieno žmogaus ir nepakenčia erzinimo, todėl vaikus reikia išmokyti, kaip elgtis būnant netoli šuns. Už šuns elgesį atsakingas šeimininkas. Jei neturite pakankamai laiko arba šunų auginimo patirties, ši veislė jums netiks.
Vokietis Louisas Dobermannas, naktinis sargas, šungaudys ir mokesčių rinkėjas, pasitelkęs įvairias veisles, stengėsi išveisti geriausią apsauginį šunį, kad šis jį lydėtų darbinėse kelionėse. Taip XIX a. jis sukūrė šią veislę. Sakoma, kad dėl dydžio ir galios buvo pasitelkti rotveileriai ir vokiečių dogai, dėl greičio – greihaundai, o dėl glotnaus kailio, gracingos išvaizdos ir terjerams būdingo atkaklumo – Mančesterio terjerai. Dar gali būti, kad šie šunys turi šnaucerių, vokiečių pinčerių, vokiečių aviganių, kurtsharų ir veimaranerių genų. Siekdamas sukurti tobulą asmens sargybinį Dobermannas praleido 60 metų. Pirmasis dobermanas Vokietijos šunų kilmės knygoje buvo registruotas 1893 m.
