Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Your Pet, Our Passion.
Šarpėjus

Šarpėjus

Šarpėjus lengva atpažinti iš odos raukšlių ant kūno ir „susiraukusio“ snukio išraiškos. Jie kampuotos formos, kresni ir atrodo galingi. Kailis trumpas ir šeriuotas, šiurkštus liesti. Šarpėjų kailis būna įvairių spalvų – išsamią informaciją žr. veislės standarto aprašyme. Suaugę šarpėjai būna 46–51 cm ūgio ir sveria apie 18 kg.

Verta žinoti
  • Patyrusiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Reikalinga papildoma dresūra
  • Mėgsta aktyvius pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti po valandą per dieną
  • Vidutinis šuo
  • Minimalus seilėjimasis
  • Šukuoti reikia kartą per savaitę
  • Nehipoalerginė veislė
  • Tylus šuo
  • Sarginis šuo. Loja, įspėja ir apsaugo fiziškai
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su kitais augintiniais
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su vaikais

Charakteris

Įpratinti bendrauti šarpėjai būna atsidavę savo šeimynykščiams. Jie ištikimi, žaismingi ir judrūs, bet gali būti užsispyrę ir ginti teritoriją, jei jaunystėje neišmokomi tinkamai elgtis. Iš prigimties jie įtariai žiūri į nepažįstamus asmenis. Su katėmis sugyvena, jei įpratinami prie jų iš mažens, bet gali kilti problemų auginant kartu su kitais šunimis. Paprastai jie labai nemėgsta šalčio.

Kilmė

Šarpėjai žinomi jau daug amžių, jie išvesti sukryžminus mastifus ir Šiaurės veislių šunis. Šių šunų, kaip ir čiau čiau, kurių kraujo jie taip pat turi, liežuvis melsvas. Iš pradžių šarpėjų mėsa Kinijoje laikyta delikatesu, tačiau, šalyje uždraudus auginti juos kaip augintinius, ši veislė beveik išnyko. Laimei, veisėjo Matgo Law rūpesčiu šia veisle susidomėjo Vakarų pasaulis, ir ji buvo išgelbėta. Kai XX a. aštuntajame dešimtmetyje šarpėjai pirmą kartą buvo atgabenti į Vakarus, jie buvo vadinami rečiausios pasaulyje veislės šunimis.