Šarpėjus lengva atpažinti iš odos raukšlių ant kūno ir „susiraukusio“ snukio išraiškos. Jie kampuotos formos, kresni ir atrodo galingi. Kailis trumpas ir šeriuotas, šiurkštus liesti. Šarpėjų kailis būna įvairių spalvų – išsamią informaciją žr. veislės standarto aprašyme. Suaugę šarpėjai būna 46–51 cm ūgio ir sveria apie 18 kg.
Įpratinti bendrauti šarpėjai būna atsidavę savo šeimynykščiams. Jie ištikimi, žaismingi ir judrūs, bet gali būti užsispyrę ir ginti teritoriją, jei jaunystėje neišmokomi tinkamai elgtis. Iš prigimties jie įtariai žiūri į nepažįstamus asmenis. Su katėmis sugyvena, jei įpratinami prie jų iš mažens, bet gali kilti problemų auginant kartu su kitais šunimis. Paprastai jie labai nemėgsta šalčio.
Šarpėjai žinomi jau daug amžių, jie išvesti sukryžminus mastifus ir Šiaurės veislių šunis. Šių šunų, kaip ir čiau čiau, kurių kraujo jie taip pat turi, liežuvis melsvas. Iš pradžių šarpėjų mėsa Kinijoje laikyta delikatesu, tačiau, šalyje uždraudus auginti juos kaip augintinius, ši veislė beveik išnyko. Laimei, veisėjo Matgo Law rūpesčiu šia veisle susidomėjo Vakarų pasaulis, ir ji buvo išgelbėta. Kai XX a. aštuntajame dešimtmetyje šarpėjai pirmą kartą buvo atgabenti į Vakarus, jie buvo vadinami rečiausios pasaulyje veislės šunimis.
