Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Your Pet, Our Passion.
šuo su antsnukiu ant pavadėlio

Agresyvus šunų elgesys

Perskaitoma per 6 min.

Jūsų šuns charakteris yra unikalus, o jo nuotaika, kaip ir visų kitų šunų, gali svyruoti nuo džiaugsmo iki baimės. Vis dėlto, jei jūsų šuo agresyvus, į tokį elgesį turėtumėte reaguoti kuo greičiau.

Be abejo, norite to, kas geriausia jūsų augintiniui ir greičiausiai ne jūsų kaltė, kad jūsų šuo yra agresyvus. Priežasčių gali būti daug. Pirmiausia dėl agresyvaus šuns pasikonsultuokite su veterinaru. Veterinaras atliks nuodugnų patikrinimą, kad nustatytų, ar šuns agresija nekyla dėl medicininių priežasčių, pavyzdžiui, skausmo ar neurologinio sutrikimo.

Jei nėra fizinio paaiškinimo ar gydymo, veterinaras gali jus nukreipti pagalbos pas profesionalų elgesio specialistą. Pasitikrinkite augintinio draudimo polisą – kai kuriais atvejais tokios išlaidos yra padengiamos.

Kodėl šunų agresija yra blogas dalykas?

Nors gali būti neramu vesti šunį pas veterinarą ar elgesio specialistą, niekada neturėtumėte patys bandyti susitvarkyti su šuns agresija arba ją ignoruoti ir tikėtis, kad ji praeis.

Jei su šuns agresija nesusidorojama greitai ir tinkamai, problema gali greitai sustiprėti ir dėl to galite būti sunkiai sužaloti jūs, jūsų šeimos nariai, kiti žmonės ar gyvūnai. Tai gali sukelti ir teisinių problemų, todėl padėkite savo šuniui, kol viskas nenuėjo per toli.

Kodėl mano šuo agresyvus?

Šunys būna agresyvūs dėl kokios nors priežasties, o tinkamos kvalifikacijos elgesio specialistas išsiaiškins, kodėl jūsų šuo taip elgiasi. Šunų agresija dažnai yra baimė. Tai yra strategija, padedanti šunims apsiginti nuo to, ką jie suvokia kaip grėsmę sau ar savo ištekliams.

Taip gali nutikti dėl nepakankamos ankstyvos socializacijos, ankstesnės patirties arba numanymo, kad kyla grėsmė vertingiems ištekliams, pavyzdžiui, ėdalui, guoliui ir žaislams, jei šuo pamanys, kad juos galite atimti jūs, koks nors kitas žmogus ar šuo. Kadangi baimė dažniausiai yra agresyvaus elgesio priežastis, niekada neturėtumėte bausti šuns už tai, kad jis urzgia ar kitaip rodo agresiją.

Jei ant šuns šauksite todėl, kad jis urzgia ant ko nors, ko bijo, jo baimė tik didės ir agresyvus elgesys kitą kartą bus tik blogesnis.

Ką turėčiau daryti, jei mano šuo agresyvus?

IAr jūsų šuo urzgia? Urgzdami šunys išreiškia nerimą. Tai yra įspėjimas, kad šuo puls, jei padėtis nepasikeis. Jei savo šunį baudžiate už urzgimą, vėliau jis gali to nebedaryti, o tiesiog pereiti prie kito etapo – puolimo.

Natūralus šuns polinkis urgzti bus naudingas, jei išmoksite jo klausytis. Reaguodami į šį perspėjimą galite iškart imtis veiksmų ir pasirūpinti kitų žmonių ir gyvūnų saugumu, ištaisydami padėtį. Pirmiausia pašalinkite šuns susierzinimo priežastį. Pavyzdžiui, jei šuo urzgia, nes kas nors lenda prie jo jam ėdant, kol pasikonsultuosite su specialistu, šerkite jį atskirame kambaryje.

Jei šuo urzgia, kai link jo eina vaikas, iškart patraukite vaiką ir venkite susidūrimų su vaikais, kol nepasitarsite su elgesio specialistu. Niekada nerizikuokite niekieno saugumu, ypač vaikų ar vyresnių žmonių – geriau būti atsargiam, nei paskui gailėtis!

Kokių priemonių galima imtis, jei mano šuo agresyvus?

Gera naujiena ta, kad anksti pradėjus ieškoti tinkamos pagalbos, galima daug ką padaryti, kad šuo nebebūtų agresyvus ir taptų ramesnis, labiau atsipalaidavęs, su juo būtų saugiau greta kitų žmonių ir gyvūnų. Norint išspręsti šuns problemas, geriausia ieškoti pagalbos vos jas pastebėjus.

Profesionalūs elgesio specialistai gali įveikti šias problemas, o tikimybė pasiekti sėkmingų rezultatų yra gerokai didesnė, jei į probleminį šuns elgesį reaguojama anksti.

Kaip galiu suvaldyti agresyvų šunį?

Norint suvaldyti šuns elgesį, pirmiausia reikia galvoti apie savo ir kitų žmonių bei gyvūnų saugumą. Jei šuo agresyviai reaguoja į žmones lauke arba vaikštinėjant sutiktus šunis, lauke šunį laikykite už pavadėlio ir su antsnukiu.

Jei šuns negalite suvaldyti su pavadėliu, tada neturėtumėte jo išsivesti į viešas vietas. Šuo dėl to gali nusivilti, bet svarbiausia yra saugumas, todėl su šunimi mankštinkitės ir žaiskite saugiame kieme. Taip šuo saugiai išleis energijos perteklių ir galėsite stiprinti jūsų tarpusavio ryšį, kol sulauksite elgesio specialisto pagalbos.

Agresija gali pasireikšti ir namuose. Jei šuo agresyviai elgiasi su svečiais, prieš atidarydami duris ar įleisdami svečius uždarykite šunį kieme, aptvare ar saugiame kambaryje. Jei vienas su kitu agresyviai elgiasi drauge gyvenantys šunys, kol sulauksite specialistų pagalbos laikykite juos atskiruose kambariuose, vedžiokite ir šerkite pavieniui.

Ne visiems šunims lemta tapti geriausiais draugais – jūsų šuo gali agresyviai elgtis su kitais šunimis, nesvarbu, ar jie kaip nors susiję, ar ne. Jei du šunys susipjauna, NIEKADA nebandykite jų išskirti rankomis – per sąmyšį jums gali rimtai įkasti. Pirmiausia galvokite apie savo saugumą, todėl laikykitės saugiu atstumu, nes šuo gali agresiją nukreipti į jus.

Šunų kovos dažnai skamba ir atrodo blogiau nei iš tiesų yra, o galiausiai šunys išsiskiria patys. Vis dėlto, jei nepanašu, kad kova baigsis, o jūs galite įsikišti be pavojaus sau, pabandykite šunis išblaškyti, pavyzdžiui, nuspausti durų skambutį, užpilti ant šunų vandens ar sukelti netikėtą garsų triukšmą, pavyzdžiui, mediniu šaukštu padaužyti metalinį puodą. Šios trumpos netikėtumo akimirkos gali užtekti, kad vienas iš šunų pabėgtų šalin. Jei šunys nesiliauja kautis, o jūs galite saugiai įsikišti, pabandykite juos išskirti šluotkočiu ar bent jau nukreipti įkandimus į šluotkotį.

Vienas iš sunkiausių šunų agresijos atvejų yra namuose gyvenančių kalių kovos. Nors dauguma kalių gerai sugyvena vienuose namuose, kartais jos nesutaria, riejasi ir įsitraukia į labai rimtas kovas beveik dėl visko – ėdalo, dėmesio, vietos miegoti ir t. t.

Dėl to, jei norite dviejų šunų, geriausia būtų laikyti kalę ir patiną, idealiu atveju – dviejų visai skirtingų veislių / tipų, o jų amžiaus skirtumas turėtų būti mažiausiai metai. Dėl dviejų tos pačios lyties šunų iš tos pačios vados gali kilti problemų ateityje, kadangi jie vertins tuos pačius dalykus ir bus panašaus temperamento; kai kuriais atvejais tai gali nulemti neišvengiamą konkurenciją ir rietenas.

Pavyzdžiui, du terjerai greičiausiai užsimanys to paties cypiančio žaislo ir vienodai atkakliai bandys gauti to, ko nori!

Galiausiai, kaip žinote, svarbiausia yra atsižvelgti į saugumą – savo ir kitų žmonių bei gyvūnų. Pastebėję pirmuosius bet kokio tipo šunų agresijos požymius, ieškokite specialistų pagalbos, o iki tol venkite bet kokios rizikos, susijusios su jūsų keturkoju draugu. Įsikišus specialistams ir elgiantis supratingai, šunys gali vėl gyventi visavertiškai.

Šiame straipsnyje pateikiama informacija nepakeičia individualių veterinaro ar elgesio specialisto konsultacijų ir pateikiama tik informaciniais tikslais. Jei esate susirūpinę savo augintinio sveikata, visada turėtumėte kreiptis į veterinarą. Veterinaras įvertins visą jūsų augintinio medicininę istoriją ir patikrins jo fizinę būklę, o tada galės rekomenduoti tinkamų individualių konsultacijų ar gydymo procedūrų. Jei norite gauti išsamių elgesio konsultacijų, specialiai pritaikytų jūsų augintiniui, rekomenduojame kreiptis į kvalifikuotą gyvūnų elgesio specialistą. Dėl išsamesnės informacijos apie vietos šunų ir kačių elgesio specialistus, dirbančius jūsų vietovėje, ir jų teikiamą pagalbą.