Pirėnų kalnų šuo

Pirėnų kalnų šuo

Jie atrodo nepaprastai stiprūs, bet yra proporcingi ir dailūs, eina neskubėdami, ramiai ir lygiai, atsispirdami stipriomis užpakalinėmis kojomis. Pirėnų kalnų šunys yra visiškai balti arba balti su barsuko spalvos, vilko pilkumo, geltonomis, oranžinėmis arba rusvomis dėmėmis ant galvos, ausų ir prie uodegos pagrindo. Suaugę patinai siekia ne žemesni kaip 70 cm ir sveria 50 kg. Suaugusios patelės siekia nuo 65 cm ūgio ir sveria 40 kg.

Pirėnų kalnų šuo
  • Dydžio kategorija: Labai didelis
  • Kailio priežiūros reikalavimai: Kasdien
  • Kailio ilgis: Vidutinis / ilgas
Pirėnų kalnų šuo
  • Šėrimasis: Stiprus
  • Alergijos: Ne
  • Triukšmas: Paprastai tylus
  • Šunų grupės veisyklų klubas: Ganymo
  • Mankšta: Iki 1 val.
Pirėnų kalnų šuo
  • Vienišas: Nuo 1 iki 3 val.
  • Kiti augintiniai : Vidutinis
  • Tinkamumas sargauti: Didelis

Kilmė

Ši veislė atsirado Pirėnuose, kalnuose, kurie skiria Prancūziją ir Ispaniją. Nors tiksli šios veislės istorija nėra žinoma, tūkstančius metų šie šunys saugodavo bandas Prancūzijoje. Randama senesnių nei bronzos amžiaus (1800–1000 pr. Kr.) šios veislės gyvūnų iškasenų. Iki Prancūzijos revoliucijos šios veislės šunys saugodavo dvarus pietų Prancūzijoje. Tiksliai nežinoma, kokios veislės maišėsi formuojantis šiai veislei, bet gali būti, kad šie šunys turi vengrų kuvasų, Italijos Maremo-Abrucų aviganių ir Turkijos Anatolijos aviganių kraujo. Šios veislės šunys iki šiol dirba Prancūzijoje, sergi avis ir galvijus nuo plėšrūnų ir bandų vagių.

Charakteris

Pirėnų kalnų šunys būna prieraišūs draugai. Tačiau jie gali agresyviai elgtis su kitais panašaus dydžio šunimis. Nepažįstamais nepasitiki, tad jūs ir jūsų šeima bus apsaugota nuo nepageidaujamų lankytojų. Pirėnų šunys gali būti užsispyrę ir atkaklūs, todėl nebūtų tinkami augintiniai nepatyrusiam šeimininkui.

Sveikata

Pirėnų kalnų šunys yra ištvermingos veislės šunys. Tačiau, kaip ir daugelį kitų didelių šunų veislių šunų, juos gali varginti klubo displazija (liga, dėl kurios atsiranda judėjimo problemų). Todėl svarbu prieš veisiant įvertinti šunų klubų būklę

Mankšta

Pradėti mankštinti šuniukus reikia labai pamažu, kad nebūtų per didelio krūvio augantiems kaulams ir minkštiesiems audiniams – net suaugusius šunis reikia mankštinti atsargiai, palaipsniui didinant krūvį. Nors šie šunys dideli, daug mankštos jiems nereikia, bet reikia laiku leisti laisvai pabėgioti paleidus nuo pavadžio ir reguliariai vesti pasivaikščioti prižiūrint.

Mityba

Milžiniškų šunų veislių šunys pasižymi didžiuliu apetitu, dėl skirtingų sąnarių ir kremzlių poreikių jiems reikalingas kitoks mineralų ir vitaminų balansas. Pirėnų šunys linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemos. Šio sutrikimo riziką galima mėginti sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.

Priežiūra

Šios veislės šunis būtina kartą ar net du per dieną gerai iššukuoti – išbraukti išslinkusius plaukus šepečiu ir šukomis. Tai daryti dar svarbiau šėrimosi laikotarpiu. Antraip kailis susivels į gumulus, atrodys nušiuręs ir nesveikas. Šiuos šunis būtinai reikia reguliariai maudyti, o tai nėra lengvas darbas!