Aukšti ir masyvūs senbernarai yra viena iš lengviausiai atpažįstamų veislių. Šie šunys raumeningi, galingomis, įspūdingomis galvomis; neskubėdami, ramiai žingsniuodami jie gali prieiti labai sunkiai prieinamas vietas. Šios veislės šunys būna oranžinės, raudonmedžio atspalvio margos, raudonai margos spalvos arba baltos su šių spalvų dėmėmis. Suaugusių patinų ūgis siekia ne mažiau kaip 75 cm, o patelių – 70 cm. Senbernarai sveria maždaug 68–91 kg.
Senbernarų charakterį apibūdina žodžiai „švelnusis milžinas“. Jie geraširdžiai, patikimi ir švelnūs, jiems patinka gyventi šeimoje. Šie šunys labai ištikimi, retai loja, bet, jei reikės, gins jus ir jūsų nuosavybę. Paprastai jie gražiai sugyvena su kitais šeimoje gyvenančiais gyvūnais. Nuo mažumės jaunus šuniukus reikia išmokyti netraukti pavadžio, nes šį įprotį bus sunku pakeisti jiems suaugus.
Šios veislės šunys pavadinti pagal Didžiąją šv. Bernardo perėją, kurią 980 m. įkūrė šv. Bernardas Mentonietis, kaip prieglobstį keliaujantiems per pavojingą Alpių perėją tarp Šveicarijos ir Italijos. 1707 m. sunkiai dirbantys vienuoliai suprato, kad šunys, turintys geresnę uoslę ir neperšlampamus kalius, gali geriau gelbėti keliautojus, nes iš prigimties žino kryptį, tad jie sukūrė savo veisimo programą ir pavadino šiuos šunis Alpių mastifais. Esama pasakojimų apie puikius gelbėtojus, o vienas iš garsiausių šunų, vardu Baris, išgelbėjo nuo mirties 40 žmonių.
