Flamandų buvjė

Flamandų buvjė

Gauruoti, stiprūs ir kompaktiško sudėjimo flamandų buvjė pasižymi galinga, tvirta ir masyvia išvaizda. Jie apaugę tankiu šiurkščiu kailiu, kuris atrodo susivėlęs, taip pat šuo turi barzdą, ūsus ir gauruotus antakius. Buvjė gali būti įvairių spalvų – nuo gelsvai rudos iki juodos, taip pat rudmargiai. Suaugusios patelės yra 59–65 cm ūgio ir 27–35 kg svorio. Suaugę patinai yra 62–68 cm ūgio ir 35–40 kg svorio.

Flamandų buvjė
  • Dydžio kategorija: Didelis
  • Kailio priežiūros reikalavimai: Dažniau kaip kartą per savaitę
  • Kailio ilgis: Vidutinis / ilgas
Flamandų buvjė
  • Šėrimasis: Vidutinis
  • Alergijos: Ne
  • Triukšmas: Paprastai tylus
  • Šunų grupės veisyklų klubas: Darbiniai
  • Mankšta: Iki 1 val.
Flamandų buvjė
  • Vienišas: Nuo 1 iki 3 val.
  • Kiti augintiniai : Vidutinis
  • Tinkamumas sargauti: Didelis

Kilmė

Tiksli šios veislės kilmė nežinoma, bet nuo XVII a. visi su galvijais dirbantys šunys buvo vadinami „bouviers“ (galvijų ganytojais), ir kiekviename vietovės regione buvo savo tipo atitinkamai vadinami šunys. Šie šunys buvo labai vertinami kaip varovai ir sargai. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvjė šunys buvo beveik išnaikinti ir taip buvo prarasta nemažai retesnių tipų. Išliko tik flamandų buvjė ir Ardėnų buvjė. Flamandų buvjė kilmę savinasi ir Prancūzija, ir Belgija. Už veislės išlikimą per karo metus nuopelnus derėtų priskirti Belgijos kariuomenės veterinarui kapitonui Darby‘iui.

Charakteris

Nors atrodo grėsmingi, buvjė pasižymi pastoviu temperamentu ir maloniu būdu, todėl puikiai tinka šeimai. Jie saugo savo šeimą ir namus, todėl atsargiai vertina nepažįstamus žmones, bet niekada nebūna agresyvūs. Namuose jie elgiasi tyliai, ramiai ir protingai, yra meilūs šeimos nariams; jei yra tinkamai socializuoti ir nuo jaunystės įpratinti, sutaria su kitais šunimis ir kitais augintiniais.

Sveikata

Buvjė yra gana atsparūs šunys, bet, kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, jiems gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų arba klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę. Šios veislės šunys ypač linkę į gerklų paralyžių, dėl kurio gali tapti sunku kvėpuoti, kvėpavimas būna triukšmingas.

Mankšta

Kol dar šunyčiai, buvjė pakanka pasimankštinti lakstant savo kieme. Suaugę jie gerai prisitaiko prie šeimos galimybių, bet kasdien turėtų mankštintis bent po valandą.

Mityba

Stambių šunų veislių šunys pasižymi dideliu apetitu, jiems reikalingas kitoks maisto medžiagų, įskaitant mineralus ir vitaminus, balansas, palyginti su mažesnių šunų veislių šunimis. Buvjė linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.

Priežiūra

Ši veislė pasižymi tankiu šiurkščiu išoriniu kailio sluoksniu, kurį reikėtų palaikyti apie 6 cm ilgio. Poplaukis yra prigludęs ir tankus. Buvjė reikia šukuoti mažiausiai tris kartus per savaitę, ypač reikia prižiūrėti barzdą ir ūsus, kad juose neliktų ėdalo likučių. Svarbu pasirūpinti, kad poplaukis nesusiveltų į kaltūnus ir šuo nepatirtų diskomforto. Išorinį kailio sluoksnį reikia bent dukart per metus, šėrimosi laikotarpiu, nupešti.