Briarai yra nemaži (bet ne sunkiasvoriai), dailūs šunys patraukliu, išskirtiniu ilgu kailiu. Dažniausiai pasitaikančios spalvos yra juoda ir gelsvai ruda, bet būna ir šviesiai pilka. Šie šunys raumeningi, sudėti tvirtai ir proporcingai. Galva iškelta aukštai ant raumeningo kaklo. Nepaisant akis dengiančių plaukų, jie labai gerai mato! Suaugusios patelės yra 58–65 cm ūgio, sveria apie 34 kg; suaugę patinai yra 61–69 cm ūgio ir sveria apie 38,5 kg.
Iš prigimties sargūs briarai yra tvirti, budrūs ir drąsūs šunys. Jei nėra tinkamai valdomi, su kitais šunimis gali elgtis šiek tiek agresyviai. Tinkamai pripratinti su kitais namų augintiniais sutaria. Geriausiai jie jaučiasi namuose, būdami šeimos nariais, o į nepažįstamus žmones reaguoja įtariai. Tai gyvybingi šunys, mėgstantys dalyvauti žaidimuose, kurie gali tapti audringi, bet niekada nebus grėsmingi. Vis dėlto reikėtų būti atidesniems, jei namuose yra mažesnių vaikų.
Tiksli briarų kilmė nežinoma, bet manoma, kad jie atsirado Europoje viduramžiais, Rytų aviganiams susikryžminus su vietiniais sarginių veislių šunimis. Prancūzijoje iš šio derinio atsirado briarai. Viena senovinės istorijos versija teigia, kad tada, kai buvo nužudytas Aubry Montdidier, vienintelis to liudininkas buvo šios veislės šuo. Šuo nuolat sekiojo žudiką, ir karalius, sužinojęs apie tokį elgesį, įsakė surengti žudiko ir šuns dvikovą (įprastas reiškinys viduramžiais). Laimėjo šuo! Iš briarų fizinių ir darbinių gebėjimų galima spręsti, kad šie šunys galėtų būti tolimi Aubry šunų giminaičiai. Veislei suteiktas pavadinimas kilo iš Prancūzijos regiono Bri pavadinimo.
