Borderkoliai yra vidutinio dydžio, proporcingai sudėti šunys. Kailis gali būti lygus arba vidutinio ilgio, labiausiai įprasta spalva yra juoda su balta, nors pasitaiko ir kitų spalvų derinių su balta spalva – rudos, mėlynai marmurinės, rusvos ir trispalvės. Suaugę patinai būna maždaug 53 cm ūgio, patelės šiek tiek žemesnės. Veislės svorio diapazonas yra apie 14–20 kg.
Borderkolių veislės šunims galimos tokios sveikatos problemos:
– Kolių akių anomalija: paveldima būklė, kai akis vystosi netinkamai ir dėl to šuo gali apakti.
– Klubo displazija
– Epilepsija¹: ši liga dėl nenormalios smegenų veiklos gali sukelti priepuolius, kurie pažeidžia smegenis.
– Atsparumas įvairiems vaistams: tai problema, kai šunys tampa jautresni tam tikriems vaistams.
– Ceroidinė lipofuscinozė: paveldima liga, kuri gali būti mirtina.
– Sensorinė neuropatija: būklė, kai pažeidžiami nervai, dėl to atsiranda skausmas ir silpnumas.
– Glaukoma: skausminga liga, kuria sergant padidėja akių spaudimas.
– Neutropenija: paveldima būklė, kai imuninei sistemai sunku apsisaugoti nuo ligų.
Borderkoliai visada pasirengę dirbti, yra dėmesingi, gyvybingi ir budrūs. Jie užmezga labai artimą ryšį su savo šeimininku ir šeimos nariais, bet, pakankamai nemankštinami, nėra idealūs šunys šeimai, kurioje yra labai mažų vaikų, nes iš prigimties linkę ganyti viską, kas juda, įskaitant ir vaikus! Jie ryžtingi ir narsūs, gali imti išdykauti, jei nebus užimti, nes jų smegenys nuolat aktyvios.
Borderkoliai, kaip ir dauguma aviganių veislių, kilę iš Persijos aviganių. Veislė gyvuoja nuo XVIII a. pradžios, nors dabartinį pavadinimą gavo tik 1915 m. Koliai šimtus metų dirbo su piemenimis Škotiją ir Angliją skiriančiame regione ir buvo veisiami grynai dėl darbinių gebėjimų. Kai kurie borderkolių veisėjai baiminasi, kad, orientuojantis į išvaizdą ir grožį, veislė gali būti sunaikinta, todėl vis dar daugiausia dėmesio skiria darbinėms savybėms.
