Malinua yra vidutinio dydžio trumpaplaukiai šunys, kurių kontūrai primena kvadratą. Nors žmonės malinua dažnai painioja su vokiečių aviganiais, jų profilis panašesnis į kvadratą, kaulai lengvesni, o galva dailesnė. Malinua būna gelsvai rudos, rusvos ar pilkos spalvos, plaukų galiukai yra juodo atspalvio. Jų uodegos paprastai tamsesnės arba su juodu galiuku, snukis atrodo tarsi su juoda kauke, o ausys dažniausiai juodos. Suaugusių šunų ūgis siekia 61–66 cm, o patelių 56–61 cm. Jie sveria nuo 27,5 iki 28,5 kg.
Visų atmainų belgų aviganiams galimi tokie sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Paveldima katarakta: ja sergant sudrumstėja akies lęšiukas, dėl to gyvūnas gali apakti.
– Progresuojančioji tinklainės atrofija: paveldima aklumą galinti sukelti liga, kuria sergant dalis akies degeneruoja ir sunyksta.
Malinua nėra veislė, tinkama tiems, kas nori „tiesiog šuns“ – tai prieraišūs, atsidavę kompanionai, saugantys savo namus ir šeimą. Kaip ir visų veislių šunų, turinčių polinkį saugoti, nepatartina malinua sarginių instinktų skatinti jaunystėje, nes šuo gali neteisingai suprasti ir imti saugoti jus netinkamose situacijose. Prigimtiniai saugojimo instinktai prabunda tada, kai to reikia.
Belgų aviganiai yra keturių atmainų – lakenua, terviurenai, griunendaliai ir malinua, visi pavadinti pagal Belgijos regionus, iš kurių yra kilę. Darbštūs Belgijos aviganiai žinomi dar nuo viduramžių. XIX a. paskutiniame dešimtmetyje Belgijos veterinarijos mokslų mokyklos profesorius užregistravo įvairių belgų aviganių tipų standartus. Buvo pastebėta, kad jie visi panašūs, o pagrindinis skirtumas – kailis. Profesorius šunis suskirstė į atmainas ir rekomendavo veisti kaip atskiras veisles. Malinua buvo pirmieji iš belgų aviganių, kurie įgavo savo tipui ir veislei būdingų bruožų. Taip pat jie pirmieji išpopuliarėjo.
