Šių vidutinio dydžio, kresnų šunų kailis yra vidutinio ilgio, gali būti tokių spalvų: oranžinės ir baltos, rausvai rudos ir baltos, juodos ir baltos, trispalvis arba keršas (spalvotų ir baltų plaukų derinys). Visiškai suaugę patinai yra 48–51 cm ūgio, patelės užauga iki 47–50 cm. Suaugusių šunų svoris yra apie 14–18 kg.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, Bretanės spanieliams gali išsivystyti tokie sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Lęšiuko pasislinkimas1: būklė, kai lęšiukas pasislenka iš įprastos padėties akyje, o tai lemia regėjimo praradimą ir gali būti skausminga.
– Glaukoma: skausminga liga, kuria sergant padidėja akių spaudimas.
Bretonės spanieliai yra prancūzų šunys, kurie medžioja, parodo laimikį ir jį atneša. Jie pavadinti pagal Bretanės regioną, iš kurio kilo. XIX a. viduryje britų dvarininkai, medžiojantys kurapkas ir slankas, atsigabeno savo pointerius ir seterius į Prancūzijos dvarus, kuriuose šie šunys kryžminosi su vietiniais medžiokliniais šunimis. Manoma, kad Bretonės spanieliai atsirado susimaišius Gordono seterių, anglų seterių ir Prancūzijos Fužero spanielių genams. Dabar tai vieni populiariausių medžioklinių šunų Prancūzijoje.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, Bretonės spanieliams gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų arba klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę. Taip pat šios veislės šunys kartais serga epilepsija.
Energingiems ir labai ištvermingiems Bretonės spanieliams reikia ne mažiau kaip dvi valandas per dieną mankštintis. Jie turi būti užimti protiškai ir fiziškai, o dėl šio universalumo gali būti mokomi dalyvauti bet kokiame šunų sporte – nuo „flyball“ rungčių iki medžioklinių šunų savybių palyginimo lauke.
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Taip pat labai svarbu atlikti reguliarų kūno būklės įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.
Vidutinio ilgio kailis yra lygus arba šiek tiek banguotas, su ilgesniais plaukais (plunksniškais) ant priekinių kojų ir gausesniu plunksnišku kailiu ant užpakalinių kojų. Iššukuoti dukart per savaitę turėtų pakakti. Kas savaitę reikia tikrinti ausis ir prireikus išvalyti.
Bretanės spanieliai kilę iš Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pointerių, seterių ir spanielių.
Bretanės regione vietiniai spanieliai ir paukštšuniai buvo sumaišyti su pointeriais ir seteriais, kurių atsigabendavo britų žemvaldžiai, atvykdavę į Bretanės regioną perkūno oželių ir kurapkų medžioklės sezonu, o savo šunis nuo vieno sezono iki kito palikdavę prancūzų šunidžių priežiūrai. Šių šunų palikuonys tapo Bretanės spanieliais, tačiau dėl didesnės seterių ir pointerių įtakos šių spanielių kojos tapo ilgesnės ir maždaug XIX a. jie prarado spanieliams būdingas ilgas ausis ir trumpas kojas.
Šiandien vis dar laikomi naudinga HPR (Hunt, Point, Retrieve – liet. medžioti, nurodyti, aportuoti) veisle, Bretanės spanieliai buvo naudojami visoms šioms funkcijoms atlikti medžioklės lauke, ir ši įvairiapusiškai talentinga veislė išliko populiari, galiausiai pateko į parodų ringą ir 1986 m. buvo pripažinta kinologų klubo.
Bretanės spanielių šeimininkai turėtų būti aktyvūs ir sportiški, jiems turėtų patikti dresuoti ir vedžioti judrų, linksmą ir entuziastingą šunį, kuris bet kuriuo paros metu noriai lėktų laukan! Tinka šeimoms, turinčioms vaikų, jei šie pakankamai dideli, kad kasdien galėtų įveikti nemažą atstumą. Kaimo ar priemiesčio gyventojams, turintiems pakankamai didelį ir labai saugų sodą, Bretanės spanielis bus smagus kompanionas.
