Volfšpicai pasižymi špicams tipiška išvaizda: lapės snukučiu, mažomis stačiomis ausimis, storu pasišiaušusiu kailiu ir pūkuota uodega, užsirietusia virš nugaros. Suaugę patinai yra vidutinio dydžio, siekia apie 46, patelės – 43 cm; visiškai suaugę šunys sveria 16–18 kg. Kailio spalva yra juodos ir pilkos derinys, minkštas ir storas poplaukis yra kreminis arba šviesiai pilkas.
Artimai susiję su Pomeranijos špicais ir kitomis špicų veislėmis iš šiaurės Europos, volfšpicai pavadinimą gavo pagal XVIII a. olandų patriotų partijos lyderį Keesą de Gyselaerį. Šiuos šunis laikė paprasti žmonės, darbininkai, todėl jie dar vadinami olandų baržų šunimis, nes kaip sargai ir kompanionai gyveno bei dirbo baržose.
Volfšpicai yra sveika veislė. Žinoma keletas veislei būdingų paveldimų sutrikimų – epilepsija ir hormonų sutrikimai (daugiausia hiperparatiroidizmas). Abi šios būklės nustatomos genetiniais testais, todėl visus veisiamus šunis reikėtų patikrinti.
Volfšpicams reikia maždaug po valandą kasdien mankštintis. Šie nenustygstantys šunys taip pat mielai vaidina prisiimtą sarginio šuns vaidmenį ir namuose bei kieme „patruliuoja“. Pasirūpinkite, kad jo lojimas nekeltų problemų kaimynams, nes šis šuo lojimu gali stengtis jums pranešti apie viską, ką išgirsta lauke!
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Taip pat labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.
Storas, pasišiaušęs ir šiurkštus kailis yra gausus; norint palaikyti gerą jo išvaizdą gali prireikti nemažai laiko. Svarbiausia kasdien šukuoti, kad kailis nesusiveltų ir netaptų neiššukuojamas.
