Tai ilganugaris, trumpakojis mažo ūgio šuo. Nors mažas, taksas yra raumeningas ir tvirto kūno sudėjimo su gilia, plačia krūtine ir gerai išsivysčiusiomis priekinėmis kojomis. Jis turi trumpą, šiurkštų kailį, tankius antakius ir barzdą. Kailis yra įvairių spalvų (daugiau informacijos rasite veislės standarte). Suaugęs miniatiūrinis taksas sveria 4,5–5 kg ir yra maždaug 12–15 cm ūgio.
Šie šunys vadovaujasi savo galva, todėl turi būti maloniai, nuosekliai ir kantriai dresuojami. Norint taksus pripratinti prie vaikų, nepažįstamų žmonių ir gyvūnų, būtina ankstyva socializacija. Šios veislės šunys prisiriša prie savo šeimos, dažniausiai prie kurio nors vieno šeimos nario, o su nepažįstamaisiais gali būti atsargūs.
Taksų kilmė atsekama iki XV a. Vokietijoje. Vis dėlto taksų tipo šunys buvo vaizduojami Senovės Egipto ir Meksikos meno kūriniuose, o panašaus šuns palaikai buvo rasti I a. po Kr. sudužusio laivo liekanose Italijoje. Vokiškas veislės standartas buvo nustatytas 1879, o veislės klubas įsteigtas 1888 m. Taksus į Didžiąją Britaniją atgabeno princas Albertas, ir XIX a. jie išpopuliarėjo Britanijoje bei Amerikoje. Nykštukiniai taksai buvo naudojami vietoj šeškų, kad išvaikytų iš urvų triušius.
Labiausiai įprasta taksų sveikatos problema susijusi su jų kūno forma, todėl jie linkę į stuburo sutrikimus. Širdies ligos šios veislės šunims taip pat gana įprastos. Kaip ir daugelio kitų veislių šunims, jiems gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų, todėl reikėtų reguliariai tikrinti veisiamų šunų akis.
Šiems šunims mažiausiai apie pusvalandį per dieną reikia mankštintis. Prieš paleisdami nuo pavadėlio, patikimai išmokykite šunį kvietimo komandų, nes medžioklės instinktai gali nuvesti jį paskui kvapą ar grobį. Atminkite, kad taksai buvo išveisti lįsti į žemę ir gali prasikasti pro įvairias tvoras, todėl patikrinkite, ar jūsų kiemas saugus.
Žaislinio dydžio šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Šiurkščiaplaukių taksų kailį du ar tris kartus per metus reikia nupešti. Snukio plaukus reikia bent kartą per savaitę iššukuoti, reguliariai apkirpti. Kailio pešimą geriausia patikėti patyrusiam kirpėjui arba veisėjas naująjį šeimininką turi išmokyti, kaip tai daroma. Kailį reikia pešti, be ne kirpti. Kerpant sugadinama kailio tekstūra.
