Standartiniai ilgaplaukiai taksai yra trumpi, bet ne maži! Tai vidutinio dydžio šunys trumpomis kojomis, kurių ūgis visiškai suaugus siekia apie 35 cm, o svoris 9–12 kg. Jie turi patrauklų švelnų ir tiesų kailį, kuris būna įvairių spalvų (visą informaciją rasite veislės standarto aprašyme).
Taksai yra gyvybingi, įžūlūs ir drąsūs šunys. Jie gali būti užsispyrę ir nepriklausomi, bet dažnai sakoma, kad ilgaplaukiai taksai yra ramesni ir paklusnesni nei kitų dviejų kailio atmainų šunys (lygiaplaukiai ir šiurkščiaplaukiai). Šie šunys turi gerą uoslę ir mėgsta lauke sekti paskui kvapus, bet kartu jie yra geri namų šunys, žinomi dėl savo gero būdo ir ištikimybės. Ilgaplaukiai taksai mėgsta žmones ir yra atsidavę, prieraišūs kompanionai.
Taksų kilmė tiesiogiai atsekama iki XV a. Vokietijoje, nors panašūs šunys buvo vaizduojami Senovės Egipto ir Meksikos meno kūriniuose. Vokiškas veislės standartas buvo nustatytas 1879, o veislės klubas įsteigtas 1888 m. Taksai į Didžiąją Britaniją atkeliavo su princu Albertu ir XIX a. Britanijoje bei Amerikoje išpopuliarėjo, bet dėl vokiškos kilmės per Pirmąjį pasaulinį karą populiarumą prarado. Vis dėlto išankstinis priešiškas nusistatymas išblėso ir šie šunys vėl yra mėgstami šeimos augintiniai bei medžioklės kompanionai. Standartiniai taksai daugiausia buvo naudojami barsukams medžioti, bet gaudydavo ir kitokį grobį.
Labiausiai įprasta taksų sveikatos problema susijusi su jų kūno forma, todėl jie linkę į stuburo sutrikimus. Širdies ligos šios veislės šunims taip pat gana įprastos. Kaip ir daugelio kitų veislių šunims, jiems gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų, todėl reikėtų reguliariai tikrinti veisiamų šunų akis.
Taksams reikia mankštintis maždaug valandą per dieną. Prieš paleisdami nuo pavadėlio būtinai išmokykite patikimų kvietimo komandų. Gamtoje, sekant pagal kvapą, prabunda jų medžioklės instinktai – tada jie už viską labiau mėgsta šniukštinėti triušių olas ir išsipurvinti iki ausų!
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Taip pat labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis. Svarbu pasirūpinti, kad taksas nepriaugtų svorio, nes dėl per didelio krūvio gali nukentėti nugara.
Švelnus, tiesus kailis yra ilgesnis ant krūtinės, pilvo, uodegos ir kojų užpakalinėje pusėje – šios vietos gali greitai susivelti, jei nebus kruopščiai iššukuojamos bent tris kartus per savaitę. Kadangi kūnas arti žemės, vaikščiojant į kailį gali patekti visokių šiukšlių, taigi grįžę namo patikrinkite.
