Kaip pasirūpinti, kad jūsų špicas būtų laimingas

Špicai būna įvairių formų ir dydžių, bet juos visus apibūdinantys dalykai yra purus kailis, pasitikintis charakteris ir polinkis glaustytis.
Kaip pasirūpinti, kad jūsų špicas būtų laimingas
Kaip pasirūpinti, kad jūsų špicas būtų laimingas
Kaip pasirūpinti, kad jūsų špicas būtų laimingas

Terminu „špicas“ iš tiesų nenusakoma konkreti veislė; juo apibūdinamas tam tikras šunų tipas. Špicų tipo šunys yra pasitikintys savimi, būdami aktyvūs yra balsingi. Išvaizdai būdingos trumpos stačios ausys ir pūkuota uodega, kuri dažnai užsirietusi ant nugaros. Jų kailis storas, pūkuotas ir dvigubas.

Špicai būna įvairių dydžių – nuo mažesnių šunų kompanionų iki daug didesnių darbinių šunų. Vieni iš populiariausių špicų tipų yra:

  • Akita inu
  • Pomeranijos špicai
  • Sibiro haskiai
  • Čiau čiau
  • Vokiečių špicai
Brown Spitz

Tipinis špicų elgesys

Špicų veislių šunims patinka bėgioti netgi šaltu ir drėgnu oru, nors dėl vešlaus pūkuoto kailio daugelis jų nelabai mėgsta plaukioti ir maudytis. Paprastai šie šunys yra pasitikintys savimi ir mėgsta susitikti su naujais žmonėmis bei gyvūnais, nors stambesnių veislių šunys gali būti linkę laikytis kiek nuošaliau. Daug energijos turintys špicų veislių šunys yra linksmi ir mylintys šeimos augintiniai.

Mankšta ir žaidimai

Du šunys, bėgantys lauke

Špicai yra energingi šunys ir jiems reikia daug fizinės veiklos, nors tai nėra būdinga tokio dydžio ir veislės šunims. Mažesnių špicų veislių šunys, kurie labiau prisitaikę būti kompanionais, neturi tokių pačių stiprių darbinių instinktų, kaip jų stambesnieji giminaičiai, todėl, jei laikote žaislinio dydžio špicą, pavyzdžiui, Pomeranijos špicą ar vokiečių špicą, rekomenduojame jums skaityti mūsų vadovą apie žaislinius šunis.

Dėl storo kailio špicams patinka atšiaurus oras, todėl šaltis neprivers jų atsisakyti ilgo pasivaikščiojimo, tačiau stambesnių veislių šunys nemėgsta maudytis vandenyje. Sušlapę, kad išdžiūtų, jie paprastai jie trinasi į bet ką – žolę ar kilimą. Šio elgesio ištakos galėtų būti jų arktinės šaknys, kai sušlapus hipotermija kėlė tikrai rimtą grėsmę, nors daugelis šiandienių špicų ir nepasižymi tokiu paveldu.

Taip pat svarbu, kad špicas neperkaistų. Šiltą dieną tokiam šuniui lengva perkaisti, todėl vasarą jį mankštinkite tik vėsiais rytais arba vėlai vakarais. Per dienos karščius šuo mielai nusnaustų pavėsyje kieme arba ant vėsių virtuvės plytelių.

Kadangi špicų veislių šunys gali būti gana balsingi (o stambesnieji špicai dažnai labiau linkę kaukti nei loti), vertėtų juos išmokyti rodyti balsą ir nutilti pagal komandą. Tai reiškia, kad šunį mokote prabilti pagal komandą, apdovanodami, kai šuo suloja, o tada mokote nutilti, apdovanodami už tylą po to, kai prašėte parodyti balsą. Daugiau rekomendacijų, kaip mokyti savo šunį, žr. mūsų puslapyje apie pagrindines šunų komandas.

Small fluffy dog on lead

Špicų tipo šunys džiaugiasi savo šeimos draugija, todėl gali tapti gana išdykę, jei pradės nuobodžiauti ar jausis vieniši. Žaislinių špicų veislių šunys, pavyzdžiui, Pomeranijos špicai ar vokiečių špicai, yra ypač artimi žmonėms ir juos reikia skatinti žaisti savarankiškai. Pabandykite paridenti kamuolį arba gardėsių dalytuvą, kurį jie galėtų vaikytis ir puldinėti, o per kelis žaidimo seansus ilginkite atstumą tarp savęs ir šuns, kad galėtumėte iš kambario išeiti kelioms minutėms prieš grįždami. Taip jie labiau pasitikės savimi ir galės žaisti savarankiškai.

Stambesnių veislių špicai taip pat mėgsta žmonių draugiją, bet lengviau randa, kuo užsiimti trumpą laiką. Pabandykite kieme paslėpti žaislus su gardėsiais, kad jie galėtų ieškoti ir susigrumti.

Špicai taip pat mėgsta kasti, todėl pasvarstykite, ar nevertėtų šuniui įrengti kamuoliukų baseino, kad nukreiptumėte jo dėmesį nuo savo brangiųjų petunijų ar daržovių lysvių. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad tvoros būtų giliai įkastos į žemę, kitaip špicas gali pro jas prasikasti.

Špicai garsėja savo gebėjimais laipioti (todėl tvoros turi būti aukštos) ir aukštesnėse vietose mėgsta užimti apžvalgos pozicijas, iš kur gali apžvelgti teritoriją. Špicui galite sumontuoti tvirtą platformą (atokiai nuo tvorų!), nuo kurios jis galės valdyti savo šuniškąją karalystę.

Mažesnių veislių špicams nereikia tiek mankštintis, kiek jų stambesniems giminaičiams, bet jie vis tiek mėgsta būti aktyvūs, žaisti su žaislais, vaikytis kamuoliuką ir gerai patąsyti virvę. Taip pat jiems patinka išmokti paprastų triukų ir mėgautis už tai gaunamomis pagyromis – kokybiškai leidžiamą laiką ir mylimo asmens glamones jie vertina daug labiau, nei paprastą atlygį ėdalu.

Stambesnių veislių špicams reikia daug mankštos, jiems reikia leisti reguliariai palakstyti laisvai, nors reikia turėti omenyje, kad jų medžiokliniai instinktai dažnai yra gana stiprūs. Špicas gali dingti iš akių nusivijęs voverę ar katę ir nubėgti labai toli, kartais nepaisydamas kelio ir kitų galimų pavojų, todėl svarbu nuo mažens mokyti sugrįžti pagal komandą.

Small Spitz looking up
Woman hugging dog

Nykštukinių veislių špicai nori dalyvauti visose jūsų gyvenimo srityse, mėgsta būti nešiojami ir glamonėjami. Rojų šie šunys įsivaizduoja kaip snaudimą jums ant kelių ar šukavimą! Jei jūsų nėra šalia, špicas mielai prisiglaus prie kitų kailiniuotų draugų, pavyzdžiui, kito šuns, katės ar net mylimo minkšto žaislo.

Stambesnių veislių špicai kartais gali atrodyti abejingi, bet paprastai taip elgiasi su nepažįstamais žmonėmis. Jiems taip pat reikia daug bendravimo su žmonėmis, jie mėgsta būti glamonėjami ir šukuojami. Turėkite omenyje, kad dukart per metus jie šeriasi – ir gana gausiai. Plaukų kiekį namuose galite sumažinti šiuo laikotarpiu šukuodami šunį dukart per dieną.

Kalbant apie kitus augintinius, visų veislių špicai gali užmegzti artimus santykius su namuose laikoma kate ar kitu šunimi, bet stambesnieji šunys dažnai pasižymi stipriais medžioklės instinktais, todėl šuniui pristatant naują katę reikia laiko ir atidumo. Per pasivaikščiojimus stambesnis špicas nepažįstamas kates, paukščius ir mažus kailinius gyvūnus gali palaikyti grobiu, todėl patartina viešose vietose šunį vestis už pavadėlio.

Nors stambesnių veislių špicai paprastai gerai jaučiasi būdami vieni, nykštukiniai špicai gali tapti pernelyg priklausomi nuo jūsų, ypač, jei praleidžia daug laiko jūsų draugijoje, todėl svarbu anksti išmokyti juos pasikliauti savimi, kad išvengtumėte galimų su išsiskyrimu susijusių problemų.

Kuo jaunesnį šuniuką palikite trumpam pabūti vieną, retkarčiais išeidami į kitą kambarį ir duodami jiems žaislą, kad turėtų ką veikti, netgi jei esate namuose.

Kai šunį reikia palikti vieną, kad jis jaustųsi ramiau, įdėkite į guolį seną megztinį ar marškinėlius. Turi jaustis jūsų kvapas, todėl jau dėvėtas drabužis iš skalbinių krepšio puikiai tiks. Kad šuniui būtų dar jaukiau, greta guolio galite įtaisyti į elektros lizdą jungiamą feromonų skleidimo įtaisą, kurį galite įsigyti iš veterinaro ar kai kuriose gyvūnų prekių parduotuvėse.

Prieš palikdami šunį vieną namuose, visada pavedžiokite, kad šuo nusilengvintų ir būtų pasirengęs atsipalaiduoti.

Green hand and paw icon

Dauguma špicų mėgsta paėsti, džiaugiasi galėdami maisto susimedžioti ar užsidirbti, bet kai kurie mažesni nykštukiniai špicai gali būti išrankūs ėdalui. Nors ir jaustumėte pagundą pildyti savo šuns norus, nepasiduokite potraukiui nesuėstą ėdalą pakeisti kuo nors kitu, vos pamatę pirmuosius abejingumo požymius, antraip šuo greitai supras, kad atsisakęs ėsti, vietoj ėdalo gaus ko nors geresnio ir gardesnio!

Padarykite šėrimą smagesnį, sugalvodami įvairesnių būdų, kaip šuniui patiekti ėdalą; jei tiesiog pastatysite dubenėlį su šuns ėdalo dienos norma ryte ir vakare, tai neteiks labai daug džiaugsmo, ypač stambesnių veislių šunims, kurie buvo veisiami taip, kad suprastų, jog ėdalą reikia užsidirbti. Ketvirtį šuns ėdalo dienos normos galite išdėlioti lauke, kad šuo jį surastų, o dar ketvirtį galite supilti į gardėsių dalytuvą, kurį šuniui tektų baksnoti ir stumdyti, kad gautų atlygį. Treniruojantis per dieną šunį apdovanojant galima šerti iš saujos, o likusį kiekį galima padalyti į dvi ėdalo porcijas, patiekiamas ryte ir vakare, kad šuo vis dar laikytų jus pagrindiniu ėdalo tiekėju.

Jei špicą šeriate šlapiuoju šunų ėdalu, kaip atlygį už mokymąsi rinkitės patogesnius gardėsius, bet nepamirškite jų įskaičiuoti, apskaičiuodami dienos ėdalo normą. Šunį šerkite bent du kartus per dieną, bet padalykite kiekvieną normą į kelias porcijas ir išslapstykite įvairiose vietose, kad šuniui reiktų aktyviai jų ieškoti.

Kol laikotės kasdienio šėrimo rekomendacijų (jas rasite ant šunų ėdalo pakuočių) ir stebite šuns svorį, galite nesijaudinti, kad galiausiai į dubenėlį belieka supilti gana nedaug ėdalo. Jei šeriate savo špicą visaverčiu ėdalu ir duodate rekomenduojamą kasdienę normą, šuo gaus visų maisto medžiagų, kurių reikia, kad jis būtų sveikas ir linksmas.

Orange food bowl icon