DUK apie šunų kastraciją ar sterilizaciją

Šuns kastracija ar sterilizacija – dažnai atliekama įprasta operacija, kurios metu pašalinami šuns dauginimosi organai. Patinams išpjaunamos sėklidės, o kalėms tai – kiaušidžių ir kartais gimdos pašalinimo procedūra.

Patinų kastracija taip pat vadinama romijimu. Paprastai tai – labai paprasta operacija. Jeigu šuns sėklidės nenusileidusios, ji gali būti labiau invazinė. Jeigu sėklidės nenusileido šuniui sulaukus 6-12 mėnesių, jis gali būti kastruojamas darant pilvo pjūvį – panašiai, kaip per procedūrą kalėms.

Kalių atveju ši procedūra vadinama sterilizacija. Ši operacija yra labiau invazinė nei atliekama patinams ir daroma įpjaunant pilvą. Galite paprašyti, kad augintinė būtų sterilizuota atliekant endoskopinę operaciją – po jos kalės atsigauna greičiau, bet ji yra brangesnė.

Ši įprasta procedūra gali užkirsti kelią šuns sveikatos problemoms, o jūs jausitės ramūs.

Jeigu galvojate kastruoti ar sterilizuoti šunį, kuo greičiau apie tai pasikalbėkite su veterinaru. Jis galės atsakyti į visus jums kilusius klausimus apie galimą pašalinį poveikį, šuns kastracijos kainą ir kitus susijusius dalykus.

Sterilizacijos ar kastracijos operacija yra įprasta procedūra. Jūsų augintinis gaus anestetikų, kurie užtikrins, kad jos metu jis nejaustų skausmo.

Galite paprašyti, kad kalė būtų sterilizuota atliekant endoskopinę operaciją. Ši yra mažiau invazinė, ir jos metu pašalinamos tik kiaušidės. Dėl to sumažėja skausmas ir sutrumpėja atsigavimo po operacijos laikas.

Blogai savijautai palengvinti po operacijos veterinaras šuniui suleis nuskausminamųjų. Be to, gausite priešuždegiminių vaistų ir nuskausminamųjų, kuriuos turėsite duoti augintiniui, rūpindamiesi juo po operacijos namuose.

Patinams operacija paprastai būna mažiau invazinė, todėl jiems vaistų turėtų reikėti tik vieną dieną po jos. Siekiant užtikrinti greitą ir kuo neskausmingesnį gijimą, kalėms vaistų reikės maždaug 3 dienas po operacijos.

Kastracija turi kelis pranašumus, kurie gali būti naudingi jūsų šuniui. Dėl kastracijos sumažėja ligų rizika ir pagerėja elgesys; procedūros nauda skiriasi pagal lytį.

• Užkerta kelią formuotis sėklidžių augliams ir sumažina prostatos vėžio ir kitų infekcijų riziką.
• Sumažėja galimybės susiformuoti augliams ir išvaržoms aplink sėdynę – tai dažnai pasitaiko vyresniems nekastruotiems šunims.
• Gali sumažėti natūralūs agresyvūs impulsai, o tuo pačiu ir tikimybė, kad augintinis susižeis peštynėse.
• Apsaugo nuo šuns bėgimo iš namų poravimosi partnerei susirasti.
• Gali pagerinti bjaurų elgesį, pavyzdžiui, teritorijos žymėjimą arba bandymą poruotis su daiktais ar žmonėmis.

• Sumažėja krūties (pieno liaukų) vėžio išsivystymo tikimybė.
• Stabdo gimdos ir kiaušidžių vėžio vystymąsi bei kitų gyvybei pavojingų gimdos infekcijų atsiradimą.
• Nebelieka neplanuoto nėštumo rizikos.

Jūsų šuo ar kalė lytiškai subręsti turėtų sulaukę maždaug 6-7 mėnesių amžiaus. Priklausomai nuo jų veislės, šis gali šiek tiek skirtis. Todėl, siekiant išvengti nepageidaujamo kalės nėštumo, geriausia ją sterilizuoti, kol ji nesulaukė šio amžiaus.

Kai kurie veterinarai yra linkę prieš kastraciją ar sterilizaciją šunims leisti vieną kartą parujoti. Tai gali būti keblu, nes kales sterilizuoti galima tik praėjus 3 mėnesiams po rujos – vadinasi, šį laikotarpį jas teks įdėmiai stebėti.

Norėdami iškastruoti šunį ar sterilizuoti kalę, užsirašykite pas veterinarą. Gali būti, kad prieš atliekant operaciją turėsite augintinį atvežti, kad būtų atlikta priešanestezinė patikra.

Veterinaras lieps naktį prieš anesteziją šuns nešerti. Vandens turėtų būti kaip visada. Rytą prieš procedūrą jį paimkite ir įsitikinkite, kad prieš operaciją augintinis nieko nelaktų.

Paprastai jūsų paprašys šunį į veterinarijos kliniką atvežti iš ryto, o vėliau tą pačią dieną galėsite jį pasiimti.

Jeigu norite iškastruoti ar sterilizuoti šunį, bet negalite sumokėti operacijos išlaidų, pasikalbėkite su vietos gyvūnų prieglaudos darbuotojais. Žmonių gydykla sergantiems gyvūnams ir daug kitų organizacijų siūlo finansinę pagalbą, skirtą padėti padengti šuns kastracijos ar sterilizacijos išlaidas.

Po operacijos šuo tikrai bus šiek tiek mieguistas, bet labai greitai turėtų vėl tapti energingas ir guvus kaip paprastai. Kaip ir operacija, taip ir atsigavimo procesas skiriasi pagal lytį. Norėdami, kad jūsų draugužis kuo greičiau pasveiktų, galite padaryti kelis dalykus.

Kalės:

• Dėl saugumo pirmąją naktį po operacijos likite netoli ar kartu su augintine.
• Per operaciją naudojami anestetikai gali sutrikdyti kalės orientaciją, todėl augintinė gali inkšti ar loti. Dėl to nerimauti nereikėtų, bet jeigu kalė ir toliau nesiorientuos, susisiekite su veterinaru.
• Kalės skrandis gali būti jautrokas, todėl per kelis pirmuosius šėrimus po operacijos jai duokite švelnaus ėdalo.
• Gausite vaistų, kuriuos turėsite duoti kalei, kad padėtumėte jai atsigauti. Tai gali būti nuskausminamieji, antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai.
• Veterinaras suplanuos apsilankymus trečią ir dešimtą dieną po operacijos – per juos patikrins, ar kalė gerai gyja.
• Sterilizuojant kales atliekamas gana didelis pjūvis – nebent pasirinksite endoskopinę operaciją. Nuolat tikrinkite žaizdą, kad būtumėte tikri, jog ji gyja. Pastebėję bet kokį pablogėjimą, susisiekite su veterinaru.
• Siekiant neleisti laižyti, kandžioti ar kasytis siūlių, jai teks uždėti didžiąją piltuvėlio formos apykaklę. Jeigu su apykakle jaučiasi pernelyg nesmagiai, kalę galite apvilkti senais marškinėliais.
• Siekdami apsaugoti siūles ir suteikti joms laiko sugyti, augintinei neleiskite šokinėti ir vedžiokite ją su pavadėliu tol, kol veterinaras per apsilankymą dešimtą dieną po operacijos pasakys, kad kalė gali laisvai judėti.
• Jei buvo panaudoti netirpūs siūlai, veterinaras pasakys datą, kada juos reikės pašalinti. Paprastai tai atliekama po operacijos praėjus maždaug 7-10 dienų.

Patinai:

• Dėl saugumo pirmąją naktį po operacijos likite netoli ar kartu su augintine.
• Atsigaudamas po anestezijos, augintinis gali inkšti. Nesijaudinkite – tai gali būti tiesiog dėl to, kad bus sutrikusi jo orientacija. Jeigu šuo ir toliau nesiorientuoja, susisiekite su veterinaru.
• Dėl anestezijos šunys kartais patiria virškinimo sutrikimų. To išvengti jiems padėsite kelis pirmuosius šėrimus po operacijos šerdami švelniu ėdalu.
• Duokite šuniui visus vaistus, kuriuos pooperacinei priežiūrai gavote iš veterinaro. Tai gali būti nuskausminamieji, antibiotikai ir priešuždegiminiai vaistai.
• Atsigavimui stebėti veterinaras suplanuos patikras trečią ir dešimtą dieną po augintinio operacijos.
• Į lauką šuo gali eiti kitą dieną po operacijos. Iki patikros dešimtą dieną, kol jam bus leista laisvai judėti, vedžiokite jį su pavadėliu.
• Siekiant neleisti laižyti ar kasytis žaizdos, iki dešimtos dienos po operacijos šuo turės dėvėti didžiąją piltuvėlio formos apykaklę. Jeigu tai augintinį erzins, galbūt jam bus patogiau, jei aprengsite jį marškinėliais.

Svorio priaugimas

Kartais kastracija ir sterilizacija siejami su svorio priaugimu, bet pati operacija tiesioginio poveikio tam neturi. Vis dėlto dėl kastracijos ar sterilizacijos pasikeitus hormonams, šuo neteks natūralaus poreikio klaidžioti ieškoti patino ar kalės poravimuisi. Tai reiškia mažesnį judėjimą, todėl šuo gali priaugti daugiau svorio.

Gerą formą jam padėsite išlaikyti reguliariai mankštindami ir apribodami suvartojamas kalorijas mažesnėmis ėdalo porcijomis. Daugiau patarimų rasite paskaitę informaciją, pateiktą skyrelyje „Kaip palaikyti gerą formą ir sveikatą“. Taip pat galite pradėti jį šerti mažiau kalorijų turinčiu ėdalu. Galbūt naudingas bus vienas mūsų lengvesnių mišinių.

Šuns nekastravę ar nesterilizavę galite susidurti su keliomis problemomis, kurios skiriasi pagal lytį. Prieš nuspręsdami savo šuns nekastruoti ar nesterilizuoti, turite nuodugniai apgalvoti šiuos aspektus.

Nekastruoto patino keliamos problemos:

• Ieškodamas partnerės poravimuisi, patinas gali būti labiau linkęs pabėgti iš namų.
• Jis gali būti agresyvus ir labiau linkti peštis su kitais šunimis.
• Jūsų šuo gali dažniau elgtis dominuojančiai, pavyzdžiui, šiaušti keterą ir šlapintis, kad pažymėtų teritoriją.

Nesterilizuotos kalės keliamos problemos:

• Kartą per aštuonis mėnesius ji rujos – tai gali tęstis iki trijų savaičių. Tuo metu privalėsite kreipti dėmesį į visus rujojančius šunis jūsų vietovėje.
• Rujos metu jai bus menstruacijos ir skleis labai nemalonų kvapą.
• Ji gali pastoti. Rūpintis šuniukų vada gali būti labai brangu. Netgi jei šuniukus planuojate parduoti, tai vargiai bus pelninga. Veisimą geriausia palikti profesionaliems šunų veisėjams.

Dažniausiai daugiau akivaizdžių fizinių kalės nėštumo požymių galima pamatyti tik vėlesniuose jo etapuose. Daugiau apie nėštumo ženklus galite pasiskaityti straipsnyje „Nėštumo ženklų atpažinimas“. Jeigu manote, kad jūsų kalė laukiasi, pasikalbėkite su veterinaru – jis galės tai patvirtinti. Gali būti, kad ją įmanoma sterilizuoti nėščią – tai nutrauktų jos dabartinį nėštumą ir užkirstų kelią būsimiems.

Veterinaras galės suteikti daugiau informacijos, kad padėtų nuspręsti dėl nėščios kalės sterilizacijos. Galiausiai, remdamiesi tuo, kas geriausia jums ir jūsų šuniui, sprendimą dėl kastracijos ar sterilizacijos turite priimti jūs. Jeigu kilo dar kokių nors klausimų apie šuns kastraciją ar kalės sterilizaciją, pasikalbėkite su veterinaru.