Kaip padėti baikščiam šuniui

Jūsų šuo yra labai smalsus ir linksmas, bet jį taip pat gali gąsdinti kai kurie dalykai. Visi šunys skirtingi – kai kurie baikštūs iš prigimties, o kai kurie labiau linkę įsibaiminti.

Paprastai šuo saugiausiai jaučiasi būdamas su jumis, bet, kaip ir kiti gyvūnai, šunys gali atsargiai reaguoti į grėsmę keliančius dalykus, net jei jūs žinote, kad jie negrėsmingi. Tokiais atvejais šunys gali reaguoti dvejopai – arba bandyti išgąsdinti ir nuvyti grėsmę keliantį objektą šalin, arba patys pabėgti.

Puolimo arba bėgimo instinktas yra natūralus, bet kartais šunys reaguoja per stipriai. Negalite nuolat būti šalia ir pasirūpinti, kad jūsų baikštus šuo būtų saugus ir laimingas, todėl jam bus geriau, jei padėsite išsiugdyti emocinę nepriklausomybę ir pasitikėjimą savimi. Perskaitykite mūsų patarimus, kaip šuniui padėti įveikti dažnai pasitaikančias baimes, kad jūsų keturkojis draugas galėtų būti laimingas.

Šunų baimei paprastai būdingi toliau išvardyti požymiai:

• Nerimastingas lakstymas.
• Lekavimas.
• Slapstymasis.
• Apetito nebuvimas.
• Nereagavimas į jūsų bandymą patraukti jo dėmesį.
• Seilėtekis.
• Žiovulys.
• Neramumas.
• Sunkiais atvejais – šlapimo nelaikymas.

Jei pastebite kai kuriuos iš šių požymių šuniui reaguojant į tam tikrą stimulą, gali būti, kad jūsų šuo ar šuniukas yra įsibaiminęs. Jei manote, kad tai toks atvejis, pagalbos kreipkitės į veterinarą.

Šunų baimės ir fobijos: fejerverkai ir kiti triukšmingi garsai

Jei nebus tinkamai reaguojama, tokia baimė gali peraugti į garsaus triukšmo ar ryškių šviesų fobiją, o blogiausiu atveju šuo gali pradėti bijoti bet ko, kas siejasi su fejerverkais, pavyzdžiui, prietemos.

Jei norite daugiau sužinoti apie šią dažną šunų fobiją, perskaitykite mūsų straipsnį „Šunys, vakarėliai ir fejerverkai“.

Kaip jau greičiausiai pastebėjote, šunys yra socialūs padarai, todėl jūsiškis šuo mėgsta leisti laiką su jumis. Būdami vieni kai kurie šunys jaučiasi nelaimingi ir, palikti vieni, namuose gali jausti stresą. Dažniausia tokio streso priežastis yra ta, kad šuo neišmoko būti vienas, taip pat yra per daug priklausomas nuo jūsų buvimo šalia. Turėtumėte pasistengti išvengti baimės, kurią sukelia su išsiskyrimu susijusios problemos, – baikštų šunį pratinkite nuo mažens būti nepriklausomą, ir išsiskyrimas jiems atrodys visiškai normalus dalykas.

Šuo gali lakstyti, lekuoti, be perstojo kaukti arba loti, apsišlapinti, graužti baldus, kaip paklaikęs kastis prie durų ir bandyti pabėgti iš namų ar netgi žaloti save. Tokios su išsiskyrimu susijusios problemos yra rimtos, ir jas geriausia spręsti kuo anksčiau – tam su veterinaro siuntimu reikėtų kreiptis į profesionalų šunų elgesio specialistą.

Kaip įveikti šunų išsiskyrimo baimę

Jei veterinaras nusiųs jus pas šunų elgesio specialistą, šis nuodugniai ištirs jūsų šuns problemas, susijusias su išsiskyrimu, taip pat galbūt panaudos vaizdo kamerą, kad įrašytų jūsų šuns elgesį, kol jūsų nėra.

Problemos esmė gali būti paprasčiausias nuobodulys (tai būdinga jauniems aktyviems šunims), o galbūt jūsų šuo paliekamas vienas per ilgi arba kitais kartais nepakankamai stimuliuojamas. Tokiais atvejais gali padėti šuns pavedžiojimas: šuo bus užsiėmęs ir linksmai praleis laiką, o kai jums bus laikas išeiti, jis jausis pavargęs. Kita priežastis gali būti sutraumavęs įvykis, patirtas jums nesant namie, pavyzdžiui, šunį, kai jis buvo vienas, išgąsdino griaustinis ar fejerverkai.

Laimei, dauguma šunų išsiskyrimo baimės problemų nesunkiai išsprendžiamos, bet, kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo geriau jausis jūsų šuo, kai paliksite jį vieną.

Pripratinkite šuniuką prie išsiskyrimo

Nors ir norėtųsi kiekvieną akimirką praleisti su turimu mielu šuniuku ar naujai įsigytu suaugusiu šunimi, svarbu duoti jiems laiko pabūti atskirai nuo jūsų.

Du ar tris kartus per dieną (arba dažniau, jei šuniukas mažas ir jam reikia dažnai nusnūsti) augintinį palikite narve, aptvare ar guolyje maždaug pusvalandžiui ir apdovanokite. Dabar palikite jį vieną – taip jis išmoks pats susigalvoti veiklos.

Prie išsiskyrimo pripratinkite suaugusį šunį

Prie išsiskyrimo šunį galite pratinti naudodami laiptų vartelius, kurie ne tik neleis šuniui lipti laiptais ir patekti į kitus kambarius, bet ir patikimai atribos nuo jūsų.

Jei per dieną dažnai trumpam šunį uždarysite už laiptų vartelių, jis pripras būti fiziškai atskirtas nuo jūsų, bet vis tiek jausis saugus, matydamas, kad esate netoliese.

Dėmesio siekiantys šunys

Žinote, kad šuniui patinka gauti jūsų dėmesio, bet, jei šuo trokšta pernelyg daug dėmesio, pasistenkite jo įgeidžių visada nevykdyti. Be abejo, skirkite jam tiek pat dėmesio, kiek ir anksčiau, bet ne iškart, kai tik pareikalaus!

Iš pradžių tai gali būti sudėtinga, nes šuo galbūt tiesiog dės dvigubai daugiau pastangų ir nutaisys gailų šunišką žvilgsnį, vis dėlto pasistenkite būti atkaklūs ir venkite akių kontakto, kol šuo nurims.

Pripratinkite prie išsiskyrimo baikštų šunį

Tai dažnai padeda nustatyti aiškų signalą, rodantį, kad tuo metu negalite bendrauti. Jei ant stalo padėsite didelę dekoraciją ir tada išeisite iš kambario arba ignoruosite visas šuns pastangas siekti dėmesio, netrukus jis tai susies su dekoracijos buvimu. Jei būsite nuoseklūs, šuo pasiduos. Kai tik nuimsite dekoraciją, palepinkite šunį ir leiskite jam inicijuoti užmegzti kontaktą.

Kai šuo to išmoks, dekoraciją ant stalo galite padėti likus 10–15 minučių iki išėjimo, ir, kol jums ateis laikas išeiti, šuo turėtų ramiai įsitraukti į kitą veiklą.

Taip pat gerai būtų sušvelninti visus išėjimo ritualus. Jūsų šuo protingas ir iš anksto gerai žino, kada išeisite ir paliksite jį namuose. Kai pasiimsite raktus, uždarysite langus ir apsivilksite paltą, jis galbūt pradės nerimauti. Pabandykite visa tai padaryti, bet tada tęskite anksčiau darytus darbus. Galbūt dešimčiai minučių užsivilkite paltą siurbdami arba išeikite pro priekines duris ir pareikite pro užpakalines, kad iš pradžių šuo būtų paliktas tik kelioms sekundėms.

Triukšmas namuose

Apskritai stenkitės išvykti kuo nepastebimiau. Pasistenkite, kad namuose būtų tiek pat triukšmo. Perėjimas nuo garsaus šeimos narių klegesio prie spengiančios tylos šuniui signalizuoja faktą, kad jis paliekamas vienas, todėl gali imti nervintis.

Baikščiam šuniui palikite įjungtą radiją ar televizorių, o gal netgi įrašykite įprastą šeimos dieną namuose ir paleiskite įrašą, kai paliekate šunį vieną.

Kiti patarimai

Baikštų šunį taip pat gali padėti nuraminti feromonų purškiklis; išsamesnės informacijos teiraukitės veterinaro.

Prieš palikdami šunį namuose, kas kartą patenkinkite jo poreikius, kad šuo jaustųsi patogiai. Pasirūpinkite, kad šuo būtų pašertas, pamankštintas ir nusilengvinęs, tada jis greičiausiais snaus, kol jūsų nebus!

Kodėl mano šuo bijo kitų gyvūnų ir žmonių?

Jei jūsų šuo bijo kitų šunų ar net žmonių, taip gali būti dėl nepakankamos socializacijos ankstyvame amžiuje arba dėl neigiamos patirties su kitais šunimis ir žmonėmis.

Kartais šunys gali išmokti netinkamai reaguoti į baimę keliančius objektus, o tai dar labiau pasunkina problemą. Kadangi esate geriausias šuns draugas ir patikimas kompanionas, jis nori iš jūsų mokytis, bet netyčia pasielgus netinkamai, šuns baimė gali išaugti.

Pavyzdžiui, jei šuo urzgia, kai prie jo artinasi mažas vaikas, galbūt taip jis elgtis todėl, kad prie vaikų nepripratęs. Urgzdamas šuo išreiškia savo nuogąstavimą.

Geriausias pirmas žingsnis būtų įsiklausyti į išsigandusį šunį ir pasirūpinti, kad šios situacijos neliktų. Jei šuniui liepsite pasitraukti, bandysite jį stumti prie vaiko ar leisite vaikui jį negrabiai glostyti, tai nesuveiks, nors šie veiksmai ir atrodytų logiški. Kitą kartą, kai susidurs su vaiku, šuo gali pradėti urgzti dar anksčiau ir grėsmingiau, nes vaiką suvoks kaip užtikrintą problemų šaltinį. Tokiai situacijai kartojantis šuo gali imti ir įkąsti, kad apsisaugotų.

Todėl turėtumėte ne šunį patraukti šalin, o pagalvoti, kaip padėti šuniui pamatyti, kad vaikas yra geras dalykas. Žinoma, šunys gali bijoti ne tik mažų vaikų; jiems baimę gali kelti bet kas – nuo kačių iki žoliapjovių! Vis dėlto kiekvienu atveju yra būdų, kaip baikštų šunį padrąsinti.

Kaip veikia jautrumo mažinimas?

Mažinant jautrumą reikia laipsniškai baikštų šunį pratinti prie baimę keliančio objekto. Šuo bijo mažiau, jei baimę keliantis stimulas matomas iš toli, iš kur šis nekelia grėsmės; vėliau objektą galima lėtai ir nuosekliai artinti.

Palaipsniui, nuolat kartojant veiksmus su gyvūnų elgesio specialistu, jūsų baikštus šuo turėtų priprasti prie to, kas kadaise kėlė baimę! Idealiu atveju šuo galiausiai tai ignoruos arba eis pas jus, kad gautų atlygį už gerą elgesį, pavyzdžiui, žaislo laikymą ar gaudymą. Tai toli gražu ne tas pats, kai šeimininkas bando guosti ar apdovanoti įsibaiminusį šunį. Juk daug smagiau žaisti su cypiančiu žaisliuku, o ne ant ko nors urgzti!

Terapiją galima išplėsti. Pavyzdžiui, jei šuo bijo kitų šunų, padėkite jam suprasti, kaip smagu turėti žaidimo draugų. Be abejo, tai turi vykti atidžiai kontroliuojamoje aplinkoje.

Kodėl svarbu, kad mano šuo įveiktų gyvūnų ir kitų žmonių baimę?

Jei neapsižiūrėsite, kad šuo baimingai reaguoja, arba baimę netyčia sustiprinsite įsikišę netinkamu metu, problema gali greit išaugti ir giliai įsišaknyti. Taip pat gali kilti problemų dėl agresijos, jei šuo jaus, kad negali išvengti baimę keliančio objekto ir kaip vienintelę išeitį mato kovą, kad apsigintų.

Jei šuo savo baimę išreiškia agresyviai gindamasis, dėl to socialiniu ir teisiniu požiūriu atsakomybė tenka ir jo šeimininkui. Net jei reikalai ir nenueitų taip toli, šuo gali dažnai būti labai nelaimingas ir jausti stresą, o tai bus nemalonu ir jums, ir jūsų augintiniui.

Jei šuo bijo vaikų, suaugusių žmonių ar kitų šunų, bet kuriomis aplinkybėmis svarbiausia atsižvelgti į saugumą. Vos pastebėjus šuns baimę įprastomis socialinėms aplinkybėmis (namuose ar lauke), geriausia kreiptis profesionalaus patarimo į veterinarą. Netrukus jūsų šuo ims jaustis pasitikintis savimi, bus laimingas, gerai elgsis ir judu drauge galėsite nuveikti daugybę smagių dalykų!

Kaip išvengti šuniukų baimių ir fobijų

Jei šuniukas tinkamai ir nuo mažens bus pratinamas prie įvairių garsų, jis pasirengs bet kokiam ateityje kilsiančiam triukšmui ir tikrai užaugs mažiau baikščiu šunimi. Beje, nervingo ar baikštaus šuns mokymas išlikti ramiam esant garsiam triukšmui ne visada turi būti sunkus! Jei šuniukas augo judriuose veisėjo namuose, kur dažnai vaikšto žmonės ir girdisi visi įprasti šeiminiai garsai (krintančių puodų, skalbimo mašinos, trankios muzikos, siautulingų žaidimų ir pan.), greičiausiai jis ir naujuose namuose suaugęs bus pakantus triukšmui.

Panašiai gerai šuo jausis ir lauke, jei nuo mažens bus girdėjęs lėktuvų, griaustinio, automobilių variklių ir pan. garsus, o reaguoti į juos bus išmokęs iš atsipalaidavusio, į triukšmą dėmesio nekreipiančio šeimininko.

Jei pirmas šuniuko susidūrimas su šiais garsais sukelia didelę baimę, o pradinį nerimą sustiprina per didelis jūsų dėmesys, šuniukas gali išmokti visam gyvenimui baimintis tokių garsų. Tinkama reakcija – tiesiog išlikti atsipalaidavusiam.

Bendroji taisyklė tokia, kad šuniukai gali priprasti prie beveik visko, jei bus pakankamai laiko ir teks dažnai susidurti su konkrečiu dalyku. Mokytis reaguoti turi iš aplinkinių žmonių ir gyvūnų. Visada išlikite ramūs ir nekreipkite per daug dėmesio. Jei problemos išspręsti nepavyktų, pasikalbėkite su veterinaru apie galimus sprendimus, pavyzdžiui, elgesio terapiją.

Šiame straipsnyje pateikiama informacija nepakeičia individualių veterinaro ar elgesio specialisto konsultacijų ir pateikiama tik informaciniais tikslais. Jei esate susirūpinę savo augintinio sveikata, visada turėtumėte kreiptis į veterinarą. Veterinaras įvertins visą jūsų augintinio medicininę istoriją ir patikrins jo fizinę būklę, o tada galės rekomenduoti tinkamų individualių konsultacijų ar gydymo procedūrų. Jei norite gauti išsamių elgesio konsultacijų, specialiai pritaikytų jūsų baikščiam šuniui, rekomenduojame kreiptis į kvalifikuotą gyvūnų elgesio specialistą. Dėl išsamesnės informacijos apie vietos šunų ir kačių elgesio specialistus, dirbančius jūsų vietovėje, ir jų teikiamą pagalbą kreipkitės į COAPE gyvūnų elgesio specialistų ir dresuotojų asociaciją arba Šunų dresuotojų asociaciją. Turėkite omenyje, kad nors šunų dresuotojai jus gali priimti kaip tiesioginį klientą, norint patekti pas gyvūnų elgesio specialistus, visada reikės veterinaro siuntimo.