Šis žaislinės veislės Jorkšyro terjeras geriausiai atpažįstamas iš ilgų vilnijančių plaukų, kurių tekstūra labai panaši į žmogaus. Kailio spalva taip pat neįprasta – plieno melsvumo ir aukso (tamsaus įdegio). Jis atrodo gan susireikšminęs, vaikšto aukštai iškelta galva. Suaugę šunys būna užauga iki 18–20 cm ūgio ir sveria ne daugiau kaip 3,2 kg.
Jorkšyro terjerai yra maži šuniukai, tačiau turi nemenką savimeilę. Šis šunelis, meiliai glaustomas ir ramiausiai snaudžiantis senelei ant kelių, pašoks ir nuskries paskui kaimynų rotveilerį, grasindamas parodyti, kas čia šeimininkas. Juk vis dėlto tai terjeras, taigi ir savo teritoriją saugo narsiai.
Manoma, kad škotų audėjai, XIX a. šeštajame dešimtmetyje migruodami iš Škotijos į Jorkšyrą ir Lankašyrą, atsigabeno mažą terjerą. Šie „škotų terjerai“, kartais vadinami „Halifakso terjerais“, poravosi su vietiniais mažais terjerais. Manoma, kad Jorkšyro terjerai turi Mančesterio terjerų, Maltos, Skajaus, Dendžio Dinmonto ir Peizlio terjerų kraujo. Šis „škotų terjeras“ (taip vadintas 1861 m.) vėliau buvo pavadintas Jorkšyro terjeru ir tokiu vardu 1886 m. jį pripažino Didžiosios Britanijos kinologų klubas.
