Vidutinio dydžio, trumpi ir tvirti, daugiau į ilgį nei ūgį ištįsę suaugę Švedijos valhundų patinai yra 33–35 cm aukščio, o suaugusios patelės – 31–33 cm, svoris – nuo 11,5 iki 16 kg. Trumpas, nuo atšiaurių orų saugantis kailis būna žalsvo plieninio, pilkai rudo, pilkai geltono, raudonai geltono ir raudonai rudo atspalvio. Visą informaciją apie spalvas ir raštus rasite veislės standarto aprašyme.
Valhundai yra budrūs ir gyvastingi šunys, iš prigimties geri sargai. Dresuoti tokį draugišką ir nuolaidų šunį – vienas malonumas, su šiuo artimiems žmonėms ištikimu šunimi maloniai leidžia laiką visa šeima. Kaip ir daugelis šunų, per ilgai paliktas vienas arba negalėdamas pasimankštinti ir negaudamas reikiamo dėmesio ima loti ir elgtis destruktyviai.
Šios veislės šunys taip pat žinomi švedų galvijų šuns vardu, manoma, kad ši veislė atsirado beveik prieš 1000 metų. Manoma, kad šie šunys yra susiję su valų korgiais pembrukais – kitu senos veislės šunimi, kuris buvo auginamas galvijams varyti. Tėvynėje valhundai vadinami Vastgotaspets, tai reiškia „vakarų gotų špicas“. Nors ši veislė labai sena, XX a. penktajame dešimtmetyje valhundai buvo beveik išnykę, bet du ryžtingi veisėjai sėkmingai išsaugojo šią veislę.
