Kampuotos formos, vidutinio dydžio, raumeningų portugalų vandens šunų kailis būna dvejopas: vienų šunų būna gan ilgas ir banguotas, kitų trumpesnis, šiurkštesniais plaukais stangriomis garbanomis. Parodinių šunų kailis pakerpamas (ant snukio, pasturgalio ir dalies uodegos). Kailis būna juodas, baltas, rudas, juodas ir baltas arba rudas ir baltas. Suaugę patinai būna 50–57 cm ūgio, sveria 19–25 kg, o patelės būna 43–52 cm ūgio ir sveria 16–22 kg.
Dresuotą retkarčiais galima palikti vieną
Portugalų vandens šunims gali būti būdingos tokios sveikatos problemos:
– Klubo displazija
– Progresuojančioji tinklainės atrofija: paveldima aklumą galinti sukelti liga, kuria sergant dalis akies degeneruoja ir sunyksta.
– Gangliozidozė: liga, dėl kurios gali būti pažeistos galvos ir nugaros smegenys.
– Jaunatvinė dilatacinė kardiomiopatija1: tai jauniems šunims išsivystanti būklė, kai širdies raumuo palaipsniui silpsta ir negali tinkamai susitraukinėti.
Panašus į portugalų vandens šunį juodakailis, gauruotas šuo pirmą kartą paminėtas maždaug XII a. Jie buvo auginami, kad padėtų žvejams ištraukti tinklus ir pagelbėtų dirbant visus kitus vandenyje atliekamus darbus, pavyzdžiui, į kitą valtį perkelti tinklą. Prireikus toks šuo saugodavo ir valtį. XX a. septintajame dešimtmetyje, kai pasikeitė žvejybos metodai ir šunų paslaugų nebereikėjo, šios veislės gyvūnų skaičius sumažėjo ir šie šunys tapo rečiausiais veisliniais šunimis, tačiau šia veisle imta domėtis ne kaip tradiciniais žvejybiniais, o kaip parodiniais šunimis ir šeimos draugais.
