Leonbergeriai yra dideli, stiprūs ir raumeningi šunys. Jie pasižymi neįprasta savybe – plėvėtomis kojomis, todėl yra geri plaukikai. Jų kailis gali būti liūto gelsvumo, rausvai rudas, smėlio spalvos (gelsvai rudas ar kreminis), taip pat minėtų spalvų derinių. Snukį dengia juoda kaukė. Suaugę patinai yra 72–80 cm ūgio ir 34–50 kg svorio. Suaugusios patelės yra 65–75 cm ūgio ir 30–50 kg svorio.
Galimi leonbergerių sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Alkūnės displazija
– Skrandžio išsiplėtimas
– Glaukoma: skausminga liga, kuria sergant padidėja akių spaudimas.
– Paveldima katarakta: ja sergant sudrumstėja akies lęšiukas, dėl to gyvūnas gali apakti.
– Leonbergerių polineuropatija: nervų ir raumenų liga, sukelianti nervų netekimą.
– Leukoencefalomielopatija: nervų liga, paveikianti nugaros smegenis.
Leonbergeriai buvo sukurti 1840 m., kad būtų panašūs į Leonbergo miesto herbe vaizduojamą liūtą. Šie šunys išveisti sukryžminus niufaundlandus ir senbernarus, taip pat Pirėnų kalnų šunis. Jie tapo labai populiarūs ir juos laikė daug išskirtinių žmonių. Vis dėlto per Pirmąjį pasaulinį karą jie beveik išmirė, nes žmonės negalėjo sau leisti jų išmaitinti. Iš likusio būrelio šunų jie buvo rūpestingai veisiami toliau iki Antrojo pasaulinio karo, per kurį vėl buvo beveik prarasti. Šiandien leonbergeriai vis dar gana reti, bet jų skaičius ir populiarumas auga.
