Šiba inu yra tvirti vidutinio dydžio špicų tipo šunys (t. y. pasižymi stačiomis ausimis, storu kailiu ir riesta uodega). Tai smulkesnis akita inu variantas – suaugę patinai būna apie 39,5 cm ūgio, patelės – 36,5 cm ūgio. Storas, minkštas poplaukis padengtas kietų ir tiesių plaukų viršutiniu kailio sluoksniu. Kailis būna rusvos, rusvos sezamų (rusvos su juodais šeriais), juodos su įrudžiu ar baltos spalvos.
Šiba inu yra guvūs ir draugiški šunys. Jie gali būti gana nepriklausomi ir dažnai pasižymi stipriu medžioklės instinktu. Svarbi ankstyva ir nuosekli socializacija, ypač dėl to, kad jie sutartų su kitais šunimis. Neįprastas veislės bruožas yra šiba šauksmas – aukšto tono kaukimas šuniui susijaudinus ar džiaugiantis.
Šiba inu, išveisti medžioti ir baidyti smulkų grobį Japonijos kalnuose, yra mažesnis akita inu variantas – iš tiesų pavadinimas „šiba inu“ reiškia „mažas šuo“. Tai viena iš seniausių žinomų veislių, atsekama iki III a. pr. Kr. Per Antrąjį pasaulinį karą šiba inu beveik išmirė, bet iš nedidelio skaičiaus šunų, kuriems pavyko išgyventi bombardavimus ir maro epidemiją, veislę pavyko atkurti ir išsaugoti.
