Gordono Seteris

Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, Gordono seteriams gali išsivystyti paveldimų regos sutrikimų ar klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.

Šie šunys buvo išveisti, kad būtų stiprūs ir ištvermingi – jie garsėja kaip sunkiausiai ir ilgiausia dirbti galintys paukštšuniai. Dėl to, jei šuo laikomas kaip augintinis, turi labai daug mankštintis, kad būtų sveikas ir patenkintas – suaugusiam šuniui reikia daugiau nei dviejų valandų kasdien. Patartina juos įtraukti į kokią nors veiklą, kur jie galėtų išnaudoti savo medžioklės instinktus, pavyzdžiui, dresūrą naudotis uosle ir darbinių savybių bandymus laukuose.

Stambių šunų veislių šunys pasižymi dideliu apetitu, jiems reikalingas kitoks maisto medžiagų, įskaitant mineralus ir vitaminus, balansas, palyginti su mažesnių šunų veislių šunimis. Gordono seteriai gali būti linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.

Kadangi Gordono seterių kailis pusiau ilgas, šunį reikėtų reguliariai bent du kartus per savaitę šukuoti šepečiu ir šukomis. Ausis taip pat reikia reguliariai valyti, nes jos ilgos ir nukarusios – jose susilaiko oras, todėl gali išsivystyti infekcija.

Škotijoje seteriai egzistuoja nuo XVII a. pradžios, o to paties amžiaus pabaigoje IV Gordono kunigaikštis ėmėsi kurti nuosavą pripažintą tipą. 

Vis dėlto ilgą laiką kunigaikštis daugiausia dėmesio skyrė šuns galimybei darbuotis, o ne jo išvaizdai, todėl jo veislynuose buvo laikomi ir dirbdavo įvairių spalvų seteriai, įskaitant juodai baltus, raudonai baltus ir trispalvius, – visi jie buvo vadinami kunigaikščio Gordono seteriais. Vėliau veislės istorijoje įsitvirtino šiandien žinomas juodos su įrudžiu derinys, greičiausiai dėl veislės sėkmės parodų ringe. 

Stambesni ir šiek tiek lėtesni už mažesnius seterius, Gordono seteriai buvo ištvermingesni Škotijos tetervinų pelkėse ir, kaip teigiama, namo parnešdavo daugiau paukščių nei kiti paukštšuniai.

Gordono seterio šeimininkams reikėtų turėti šiek tiek supratimo apie paukštšunius ir jų laikymo patirties, ypač kitų seterių ir pointerių. Jums reikės vietos namuose ir sode dideliam gauruotam šuniui, kuris seilėjasi ir kurį reikia daug šukuoti bei valyti aplinką po sukeltos netvarkos. Gordono seteriai mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, jiems reikia daug kantrybės, humoro ir dresūros, kad užaugę taptų brandžiais, pastovaus charakterio šunimis. Jei gyvenate kaime, mėgstate daug laiko praleisti lauke ir purvinas šlapias šuo jūsų netrikdo, Gordono seteris gali būti puikus kompanionas.