Šie dideli, žavūs ir elegantiški šunys yra simetriško ir tvirto sudėjimo. Jie yra tikras jėgos, gracijos ir ištvermės įsikūnijimas. Jų ilgas, lygus kailis yra šilko švelnumo, plunksninio tipo. Anglų seterių kailio spalva apibūdinama kaip taškuota. Pagrindinė spalva visada yra balta su juoda (mėlyni taškai) arba su citrinine (citrininiai taškai), taip pat su oranžine (oranžiniai taškai) ar rausvai ruda (rausvai rudi taškai). Taip pat kailis gali būti trispalvis (mėlynai taškuoto kailio derinys su rausvai ruda arba gelsvai rudo taškuoto kailio derinys su gelsvai ruda). Suaugę patinai yra 65–69 cm ūgio, sveria apie 28,5 kg; suaugusios patelės yra 61–65 cm ūgio, sveria 27 kg.
Anglų seteriai draugiški, gero būdo šunys, prisirišantys prie savo šeimos narių. Jie gyvybingi, bendrauti mėgstantys šunys, kurie praneš apie atvykėlius, o paskui su jais elgsis taip, lyg pažinotų visą gyvenimą! Jie gerai „sutaria“ su vaikais ir yra labai pakantūs. Jie iš prigimties „sutaria“ su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais.
Veislės kilmė siekia XVI a., kai šie šunys buvo žinomi kaip geri paukštšuniai. Nuomonės dėl tikslią veislės istorijos skiriasi. Kai kas teigia, kad veislė yra įvairių ispaniškų sausumos spanielių atšaka. Pagal kitą teoriją veislė buvo sukurta sukryžminus senuosius vandens spanielius, senuosius ispanų pointerius ir ankstyvojo tipo springerspanielius. Seniausias žinomas literatūros šaltinis, kuriame rašoma apie seterių veisles, yra 1576 m. vertimas iš lotynų kalbos („Apie anglų šunis“, autorius dr. Johannes Caius), bet vis tiek nėra visiškai aišku, ar tekste minimi šiuolaikinių seterių pirmtakai. Pirmoji veislių paroda, kurioje dalyvavo anglų seteriai, įvyko 1859 m. Niukasle prie Taino, Anglijos šiaurės rytuose.
