Bulmastifai yra kompaktiški, galingi ir raumeningi šunys su didele kvadratine galva. Kailis trumpas, standus ir atsparus oro sąlygoms. Gali būti gelsvai rusvos, rusvos spalvos arba keršas, o snukis juodas. Suaugę patinai yra 64–69 cm ūgio, sveria 50–59 kg; suaugusios patelės yra 61–66 cm ūgio, sveria 41–50 kg.
Bulmastifai yra brachicefalinė veislė; galimos šios veislės problemos yra tokios:
– Brachicefalinis kvėpavimo takų nepraeinamumo sindromas: brachicefalinėms veislėms (kurių trumpas ir suspaustas snukis) pasitaikanti būklė, kai užsiveria kvėpavimo takai ir dėl to gali sumažėti gebėjimas mankštintis ar net pasireikšti sunkus kvėpavimo sutrikimas.
– Odos uždegimas / infekcija: brachicefalinėms veislėms būdingas trumpas snukis ir normali snukio audinių apimtis. Tai reiškia, kad aplink snukį dažnai yra odos perteklius ir susidaro odos klostės. Odą šiose klostėse gali skaudėti, joje neretai išsivysto infekcija.
– Akių opos: skausminga akies paviršiaus erozija. Tai dažniau pasitaiko brachicefalinėms veislėms dėl sudėjimo, nes šių šunų akys paprastai labiau išsišovusios.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, bulmastifams gali išsivystyti tokie sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Alkūnės displazija
– Entropija ir (arba) ektropija: skausmingos būklės, kai akių vokai pasisuka į vidų arba į išorę.
– Persistentinė vyzdžio membrana: būklė, kai embrionams būdinga membrana neišnyksta, kaip turėtų būti įprastu atveju.
– Limfoma: kai kurių imuninę sistemą sudarančių ląstelių vėžys.
– Kryžminių raiščių liga1, kuria sergant pažeidžiami kelio sąnario raiščiai, todėl gali atsirasti skausmas ir šlubavimas.
Šie šunys labai saugo savo šeimos narius ir kitus namų augintinius, todėl nuo mažens turi būti socializuojami. Nepažįstamus žmones bulmastifai priima tik tada, jei juos pristato patikimas asmuo. Įsibrovėliai sustabdomi iškart. Ši veislė nėra skirta naujokams šunų šeimininkams, nes šie šunys stiprūs, užsispyrę ir pernelyg sargūs.
Bulmastifai iš pradžių buvo vadinami jėgerių naktiniais šunimis, jie padėdavo gaudyti brakonierius. Pagrindinę bulmastifų dalį – 60 procentų – sudaro anglų mastifai, o 40 procentų sudaro buldogai. Jie buvo išveisti XIX a. pabaigoje. Kai jėgerių ir bulmastifų poreikis sumažėjo, šunys pradėti naudoti sportui. Žmonės nubėgdavo ir pasislėpdavo tankiame miške, tada būdavo paleidžiami bulmastifai, jie ir bandydavo žmones surasti. Jie nebuvo mokomi draskyti ar žudyti, bet buvo mokomi jėga įveikti taikinį. Visi įrašai tvirtina, kad šie šunys niekada nepasiklysdavo.
