Nykštukiniai bulterjerai viskuo identiški bulterjerams, išskyrus dydį – suaugę šunys yra iki 35,5 cm ūgio, o sveria apie 11–15 kg. Tai raumeningi, galingos išvaizdos šunys kiaušinio formos galva. Trumpas kailis gali būti įvairių spalvų derinių, įskaitant baltą, juodą, keršą, rusvą, gelsvai rusvą, taip pat būna trispalvis. Visą informaciją rasite veislės standarto aprašyme.
Labiausiai įprasta šios veislės šunų sveikatos problema yra kurtumas, dažniausiai pasitaikantis baltos spalvos bulterjerams.
Kitos problemos, su kuriomis gali susidurti ši veislė:
– Letalinis akrodermatitas: būklė, būdinga tik baltiems anglų bulterjerams. Tai paveldima liga, galinti sukelti didelių odos ir augimo problemų.
– Lęšiuko pasislinkimas: būklė, kai lęšiukas pasislenka iš įprastos padėties akyje, o tai lemia regėjimo praradimą ir gali būti skausminga.
– Policistinė inkstų liga, kuria sergant inkstuose atsiranda cistų, o dėl jų inkstai gali nustoti veikti.
– Širdies ligos, įskaitant mitralinio vožtuvo displaziją, kai pažeidžiami ir neveikia tinkamai širdies vožtuvai.
– Girnelės išnirimas.
Nykštukiniai bulterjerai, žinomi dėl savo artimumo žmonėms, yra smagūs ir gerai nusiteikę, nors be tinkamos motyvacijos gali būti užsispyrę, Nors šie drąsūs ir energingi šunys mažesni už savo įprasto dydžio prototipus, jie patys to nežino! Tai dideli šunys mažame kūne – susidūrę su didesniais šunimis nesileis įbauginami. Svarbi ankstyva ir nuosekli socializacija, taip pat mokymas vaikščioti su pavadėliu, nes jie mėgsta tempti!
Nedideli bulterjerai buvo veisiami atrankiniu būdu nuo XIX a., norint išveisti nykštukinius bulterjerus, kurie turėjo tarnauti kaip žiurkiautojai ir kompanionai. Vis dėlto didesni bulterjerai pasirodė populiaresni ir, XX a. pradžioje praradus susidomėjimą, 1918 m. mažesnio dydžio šunys buvo pašalinti iš šunininkystės klubo veislių registro. Laimei, atsidavę veislės entuziastai toliau palaikė šią veislę ir 1938 m. buvo įsteigtas klubas.
