Burmos katė

Burmos katė

Burmos katės yra vidutinio dydžio, jų galva apskrita, kūnas dailus, bet raumeningas. Šios veislės katės ne tokios didelės ir tvirtos, kaip Britų trumpaplaukės, bet ir ne tokios liaunos ir trapios, kaip Siamo katės. Jų akys didelės ir žvilgančios, gali būti bet kurio geltonos spalvos atspalvio, dažnai kintant apšvietimui atrodo, kad atspalviai kinta. Uodega tiesi, užsibaigia apvaliu tarsi teptukas galiuku. Prie kūno prigludęs švelnus, trumpas ir blizgantis kailis – tai išskirtinis Burmos kačių bruožas. Burmos veislės katės būna 10 spalvų, tačiau, nepriklausomai nuo spalvos, apačioje kailis būna šviesesnis nei nugaroje, o atspalvis keičiasi palaipsniui.

Burmos katė
  • Kailio ilgis: Trumpas
  • Kailio priežiūros reikalavimai: Rečiau kaip kartą per savaitę
Burmos katė
  • Kasdienė mankšta : Aukštas
Burmos katė
  • Triukšmas: Aukštas

Kilmė

Tamsiai ruda katė, siluetu primenanti Siamo katę, pirmą kartą iš Tolimųjų Rytų į Kaliforniją atvežta praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje. Tuo metu Amerikoje nebuvo kitų Burmos veislės kačių, todėl Wong Mau buvo suporuota su Siamo katinu su rudomis žymėmis. Selektyviai veisiama naujoji tamsaus kailio veislė pavadinta Burmos kačių vardu, tokia ji mums žinoma ir šiandien. Burmos katės pirmą kartą pripažintos kaip veislė Amerikoje, o į Europą atkeliavo penktajame dešimtmetyje. Per tą laiką taikant veisimo programas sukurta įvairiausių kailių atspalvių.

Kilmės šalis

Burma

Charakteris

Burmos katė yra nepaprastai draugiškas ir prieraišus gyvūnas; kad jaustųsi laiminga, jai reikia žmogaus dėmesio. Šios veislės augintinės labai reiklios – Burmos katės sekioja savo šeimininkus po namus kniaukdamos dėmesio, jos gali net ropštis ant kojų maldaudamos, kad jas paimtų ant rankų ir priglaustų! Tai labai balsingos katės, dažnai jos sveikina grįžusius namo šeimininkus arba reikalauja ko nors įsigeidusios arba norėdamos ką nors veikti drauge. Jos labai ištikimos savo šeimininkams ir kartais vadinamos šuniško būdo katėmis, nes daugeliui labai patinka žaisti žaidimą „atnešk“. Šios katės labai protingos, randa būdų įvairioms problemoms išspręsti, pavyzdžiui, atsidaro duris, tad dažna šios veislės katė būna tikra pabėgimo meistrė!

Sveikata

Burmos katės gana stiprios sveikatos, tačiau kai kurių šios veislės linijų atstovės suserga cukriniu diabetu. Kai kada jaunos Burmos katės suserga hipokalemine polimiopatija (raumenų silpnumu dėl mažo kalio kiekio kraujyje). Kai kurias Burmos katės vargina neįprastas negalavimas – kačių burnos ir snukio skausmo sindromas. Dėl šio negalavimo katė per daug laižosi ir kramsnoja, brauko letenėlėmis burną – katei šis negalavimas gali kelti labai didelę įtampą. JAV buvo nustatyta galvos ir smegenų deformacijų, bet Jungtinėje Karalystėje tokių atvejų nepasitaikė. Kai kurių linijų Burmos katės turi neįprastų mitybos įpročių – jos mėgsta ėsti vilnonius drabužius ir kitus nevalgomus daiktus (sutrikimas vadinamas pika).

Mityba

Kalbant apie ėdalą, kiekviena katė yra ypatinga, kiekviena ką nors ypač mėgsta, ko nors nemėgsta, turi tam tikrų poreikių.  Vis dėlto katės yra mėsėdės, ir kiekviena katė turi gauti iš ėdalo 41 skirtingą tam tikrą maisto medžiagą. Šių maisto medžiagų proporcija priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos būklės, tad nekeista, kad augančiam, energingam kačiukui reikia kitokio maisto medžiagų derinio nei vangesnei vyresnio amžiaus katei. Kiti klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti, – tai šėrimas tinkamu ėdalo kiekiu siekiant išsaugoti puikią organizmo būklę – tam reikia laikytis šėrimo rekomendacijų ir aprūpinti šlapiu ir sausu ėdalu, pagamintu ir parinktu pagal individualų skonį.

Priežiūra

Burmos kačių kailio nereikia ypač daug šukuoti, nes jos gali pasirūpinti savimi pačios, vis dėlto šioms katėms patinka dėmesys, gaunamas puoselėjant kailį. Kaip ir visas kates, Burmos kates reikia saugoti nuo ligų ir skiepyti, reguliariai gydyti nuo parazitų ir kasmet tikrinti jų sveikatą pas veterinarą.