Šis žaislinės veislės Jorkšyro terjeras geriausiai atpažįstamas iš ilgų vilnijančių plaukų, kurių tekstūra labai panaši į žmogaus. Kailio spalva taip pat neįprasta – plieno melsvumo ir aukso (tamsaus įdegio). Jis atrodo gan susireikšminęs, vaikšto aukštai iškelta galva. Suaugę šunys būna užauga iki 18–20 cm ūgio ir sveria ne daugiau kaip 3,2 kg.
Jorkšyro terjerai yra maži šuniukai, tačiau turi nemenką savimeilę. Šis šunelis, meiliai glaustomas ir ramiausiai snaudžiantis senelei ant kelių, pašoks ir nuskries paskui kaimynų rotveilerį, grasindamas parodyti, kas čia šeimininkas. Juk vis dėlto tai terjeras, taigi ir savo teritoriją saugo narsiai.
Manoma, kad škotų audėjai, XIX a. šeštajame dešimtmetyje migruodami iš Škotijos į Jorkšyrą ir Lankašyrą, atsigabeno mažą terjerą. Šie „škotų terjerai“, kartais vadinami „Halifakso terjerais“, poravosi su vietiniais mažais terjerais. Manoma, kad Jorkšyro terjerai turi Mančesterio terjerų, Maltos, Skajaus, Dendžio Dinmonto ir Peizlio terjerų kraujo. Šis „škotų terjeras“ (taip vadintas 1861 m.) vėliau buvo pavadintas Jorkšyro terjeru ir tokiu vardu 1886 m. jį pripažino Didžiosios Britanijos kinologų klubas.
Dauguma Jorkšyro terjerų gyvena ilgai. Vis dėlto juos gali užklupti akių problemos, varginti laikinas kelio girnelės išnirimas, tam tikra šlaunikaulių liga, šlapimo pūslės akmenligė, trachėjos liga ir įgimta kepenų liga.
Kad jūsų Jorkšyro terjeras būtų sveikas, jam būtina kasdien mankštintis. Jorkšyro terjerams labai patinka vaikštinėti ir, jei galės, tursens mylių mylias. Trumpas pasivaikščiojimas Jorkšyro terjerui patiks, jei jis galės kaip reikiant viską išuostinėti, o jo protas gaus stimulų. Nepamirškite, kad Jorkšyro terjerai gyvena ne tik ant rankų, – jiems patinka pabėgioti, atnešti žaisliukus ir žaisti, kaip visiems šunims. Suaugusiam šuniui kasdien reikia mankštintis ne trumpiau kaip po valandą.
Žaislinių šuniukų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Šio augintinio kailį reikia kasdien šukuoti šepečiu bei šukomis ir iššukuoti visus susimazgiusius plaukus. Surištus ant viršugalvio plaukus reikia išleisti, iššukuoti ir vėl surišti. Jei dienų dienas laikysite plaukus suveržtus gumele, sugadinsite kailį. Nuo plaukų po uodega ir apie ją reikia nuvalyti išmatas. Taip pat kasdien reikia valyti dantis – šių šunų nasrai maži, tad dažniausiai dėl susikaupusios ėdalo ima gesti dantys. Išmokę šukuoti, kasdien užtruksite ne ilgiau kaip 15 minučių.
