Tai taurios išvaizdos šuo siauru snukučiu ir ilgu kaklu. Kailis vešlus ir garbanotas, dažnai jis stilizuotai iškarpomas. Šios veislės šunys būna įvairių spalvų, taip pat melsvos, pilkos, sidabro, rudos, abrikosų ir kreminės. Visą informaciją rasite veislės standarto aprašyme. Suaugęs nykštukinis pudelis siekia 28–38 cm ūgio ir sveria 12–14 kg.
Šie gyvybingi, mėgstantys bendrauti ir prieraišūs šunys būna puikūs draugai. Jie labai mėgsta būti kuo nors užsiėmę ir mielai dalyvauja visuose šeimos reikaluose. Jei suteikiama galimybė tinkamai pasimankštinti, nykštukiniai pudeliai prisitaiko prie gyvenimo ankštesnėse vietose. Kadangi praneša apie svečius, jie gali būti geri sarginiai šunys, bet niekada nebūna agresyvūs.
Nykštukinių pudelių veislę iš didžiųjų pudelių išvedė žmonės, kurie norėjo turėti mažesnę didesnio pudelio atmainą, šunį, kurį būtų lengviau prižiūrėti ir ekonomiškiau šerti. Šio dydžio pudeliai jau buvo žinomi prieš 500 metų. Jie paplito cirkuose, nes yra lengvai dresuojami ir mielai patarnauja.
Kaip ir daugelį smulkių šunų veislių šunų, nykštukinius pudelius gali varginti laikino kelio girnelės išnirimo problema. Taip pat jie dažnai serga klubų ligomis, be to, reikėtų atlikti paveldimų akių ligų tyrimus.
Šios veislės šunys gan aktyvūs, jie mėgsta pasivaikščioti ir ypač mėgsta žaisti. Geriausia užsiimti kokia nors veikla, kad protas būtų stimuliuojamas taip pat, kaip ir kūnas. Pudeliams gerai sekasi klusnumo ir vikrumo reikalaujančios sporto šakos, taip pat daugelis kitų šunims skirtų sportinių užsiėmimų.
Mažų šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Pudeliai nesišeria ir dažnam alergiškam žmogui (bet ne visada) alerginių reakcijų nesukelia. Tačiau kailiui prižiūrėt reikia daug pastangų, reikia profesionalų priežiūros, taip pat reguliariai šukuoti šukomis ir šepečiu namuose. Maždaug kas šešias savaites pudelius reikia vežti pas kirpėją apkirpti, tačiau galite ir patys išmokti kirpti.
