Šie retriveriai yra vidutinio dydžio aktyvūs šunys, pasižymintys išskirtinai plunksniška uodega ir plėvėtomis kojomis. Jų kailio spalva gali būti įvairių rausvų ir oranžinių atspalvių, kailis po uodega mažiau plunksniškas. Kai kurie šunys gali turėti baltos spalvos uodegos galiuką, kojas ir krūtinę. Suaugę patinai yra 48–51 cm ūgio, o patelės – nuo 45 iki 48 cm. Jie sveria 17–23 kg.
Veislė buvo sukurta XX a. pradžioje vandens paukščiams vilioti ir atnešti. Manoma, kad šunys buvo išveisti kelis kartus kryžminant auksaspalvius, Česapyko įlankos, Labradoro ir lygiaplaukius retriverius. Taip pat gali būti, kad jie turi dalelę kokerspanielių, airių seterių ir darbinių kolių kraujo ar net vienos ar dviejų špicų tipo veislių genų. Anksčiau jie buvo vadinami mažaisiais upiniais paukštšuniais ir Jarmuto toleriais.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, Naujosios Škotijos retriveriams gali išsivystyti paveldimų regos sutrikimų, taip pat klubo arba alkūnės displazija (sąnarių būklė, kuri gali būti skausminga ir dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Suaugusiems retriveriams reikia labai daug mankštintis, jie turi būti aktyvūs. Jiems puikiai tinka veikla, kai reikia plaukioti ir ką nors atnešti.
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.
Šių retriverių kailis yra vidutinio ilgio, neperšlampamas, su minkštu ir tankiu poplaukiu. Kailį reikia reguliariai šukuoti, turėtų pakakti poros kartų per savaitę; vis dėlto šėrimosi laikotarpiu, ko gero, reikės daugiau dėmesio. Retkarčiais gali prireikti sutvarkyti ilgesnius kojų ir ausų plaukus.
