Dideli, stiprūs ir elegantiški garbanotieji retriveriai pasižymi išskirtiniu rausvai rudu ar juodu kailiu. Visas kūnas (išskyrus snukį ir pėdas) padengtas tankiu, garbanotu kailiu. Suaugę patinai būna 69 cm ūgio, patelės – 64 cm, visiškai suaugę šunys sveria 36–45 kg.
Rimti, savimi pasitikintys ir drąsūs garbanotieji retriveriai yra gana nepriklausomi ir nuo gerai nepažįstamų žmonių gali laikytis atokiai. Vis dėlto prie artimų žmonių jie yra prieraišūs, būna ramūs ir ištikimi kompanionai. Tai labai gamtą mėgstantys šunys, jiems patinka tyrinėti aplinką ir atnešti prašomą daiktą – ir sausumoje, ir vandenyje.
Tiksli garbanotųjų retriverių istorija nežinoma; prie šio medžioklinio šuns formavimosi prisidėjo daug veislių, įskaitant įvairius retriverius, Tvido vandens spanielius ir airių vandens spanielius. Taip pat naudotasi pudelių genais, kad kailis būtų labiau garbanotas. Veislė pirmą kartą pademonstruota 1860 m., šie šunys parodė puikius medžioklės gebėjimus, tačiau, atsiradus Labradoro retriveriams, garbanotųjų, kaip augintinių ir darbinių šunų, populiarumas išblėso.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, garbanotiesiems retriveriams gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų ar klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Garbanotieji retriveriai yra aktyvūs šunys, jiems reikia mankštintis ne mažiau kaip dvi valandas per dieną. Jiems patinka atnešti prašomą daiktą – ir sausumoje, ir vandenyje; tam labai praverčia vandeniui atsparus kailis. Tai šuo, kuris mėgsta „dirbti“, todėl į pasivaikščiojimus pasiimkite žaisliuką, kad jis turėtų ką gaudyti ir atnešti.
Stambių šunų veislių šunys pasižymi dideliu apetitu, jiems reikalingas kitoks maisto medžiagų, įskaitant mineralus ir vitaminus, balansas, palyginti su mažesnių šunų veislių šunimis. Garbanotieji retriveriai, kaip ir daugelis stambių šunų veislių šunų, linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.
Ėmus šertis storam, garbanotam kailiui, jį reikėtų šukuoti, kad pasišalintų negyvi plaukai; kitu atveju šukavimo šukomis ir šepečiu reikėtų vengti, nes kailis pasišiauš. Tiesiog sudrėkinkite jį ir masažuokite pirštais. Kas mėnesį rekomenduojama šiek tiek pakirpti; ką reikėtų daryti, išsamiai turėtų patarti veisėjas ar veislės klubas.
