Your Pet, Our Passion.
Norvegų Elkhundas

Norvegų Elkhundas

Norvegų elkhundai – galingi skalikai. Tai vidutiniai arba dideli špicų tipo šunys (storas kailis, stačios ausys ir virš nugaros užsirietusi uodega), kvadratą primenančios formos ir kompaktiško kūno sudėjimo. Suaugę patinai yra 52 cm ūgio, sveria apie 23 kg; patelės yra 49 cm ūgio, sveria 20 kg. Storas ir tankus kailis būna pilkų atspalvių, viršutinio kailio sluoksnio plaukų galiukai juodi.

Verta žinoti
  • Šiek tiek patirties turintiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Reikalinga tam tikra dresūra
  • Mėgsta aktyvius pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti po valandą per dieną
  • Vidutinis šuo
  • Stiprus seilėjimasis
  • Reikia šukuoti kasdien
  • Nehipoalerginė veislė
  • Labai balsingas šuo
  • Sarginis šuo. Loja ir įspėja
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su kitais augintiniais
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su vaikais

Charakteris

Norvegų elkhundai yra draugiški ir savimi pasitikintys šunys. Jie energingi ir ištvermingi. Būdami iš prigimties sargūs, jie linkę loti, todėl reikia nuo mažens dresuoti, kad lotų tik gavę komandą. Tai geri šunys šeimoms, nors ir nepriklausomi, jie džiaugiasi artimų šeimininkų draugija. Pedantai turėtų atsižvelgti į tai, kad šių šunų kailis labai šeriasi.

Kilmė

Tai senovinė veislė, archeologai yra radę panašių šunų skeletų, išlikusių iš 4000–5000 m. pr. Kr. Norvegų elkhundai yra špicų tipo šunys, naudoti briedžiams medžioti. Jie susekdavo briedžius ir lodami išlaikydavo juos vienoje vietoje, kol atėję medžiotojai laimikį sumedžiodavo. Pirmą kartą šunų parodoje Norvegijoje jie buvo parodyti 1877 m. Skandinavijos šalyse jie vis dar naudojami medžioklei.

Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, norvegų elkhundams gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų, taip pat klubo ar alkūnės displazija (sąnarių būklė, kuri gali būti skausminga ir dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.

Šiems šunims mažiausiai valandą per dieną reikia mankštintis, nors jie gali ir daugiau – juk šios veislės šunys atšiauriomis sąlygomis ištisus kilometrus sekdavo briedžius! Pasirūpinkite, kad esant šiltam orui šuo turėtų vėsią vietą.

Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.

Nepalankiam orui atsparus kailis sudarytas iš storo vilnonio poplaukio ir tankaus viršutinio kailio sluoksnio, kuris ilgesnis kojų užpakalinėje pusėje, ant kaklo ir uodegos. Kailį rekomenduojama iššukuoti du ar tris kartus per savaitę, o šuniui šeriantis – šukuoti kasdien.