Leiklando terjerai atrodo dailūs darbiniai šunys. Jų kailis storas ir šiurkštus, būna juodos su įrudžiu, melsvos ir rusvos, rausvos, kviečių, rausvos žilos, rausvai rudos, melsvos ar juodos spalvos. Jie kompaktiško dydžio, suaugę šunys būna 37 cm ūgio ar mažesni, patinai sveria 8 kg, patelės – 7 kg.
Dėl darbinės kilmės Leiklando terjerai prireikus yra bebaimiai ir greiti. Vis dėlto namuose tai draugiški, meilūs ir prieraišūs augintiniai, jie būna linksmi ir išdykę. Su kitais šunimis kartais jie gali nesugyventi, todėl būtina ankstyva socializacija.
Kaip galima numanyti iš pavadinimo, šie terjerai kilę iš Ežerų krašto (angl. Lake District), kur juos veisė ūkininkai lapėms medžioti, norėdami apsaugoti savo ėriukus. Iš pradžių laikyti Felio terjerų paderme, nuo 1912 m. jie žinomi kaip Leiklando terjerai. Jų kraujyje yra įvairių veislių genų, įskaitant senuosius juodus su įrudžiu terjerus, Bedlingtono terjerus ir borderterjerus.
Kaip ir daugelis smulkių šunų veislių šunų, jie gali susidurti su laikino kelio girnelės išnirimo problema.
Leiklando terjerai turi maždaug po valandą per dieną mankštintis, bet bus labai patenkinti gavę progą pasivaikščioti daug ilgiau. Taip pat jie mėgsta žaisti kieme, bet nereikia nė priminti, kad kiemo tvora turi būti neįveikiama, – juk šie šunys buvo veisiami taip, kad įsispraustų į mažiausias skyles.
Mažų šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Kailį sudaro storas poplaukis ir tankus, šiurkštus viršutinis kailio sluoksnis, skirtas apsaugoti nuo atšiaurių Ežerų kraštui būdingų oro sąlygų ir rausiantis po žeme. Kailis nesišeria, jį reikėtų porą kartų per savaitę iššukuoti šukomis. Parodose dalyvaujantys šunys apkerpami, bet paprastiems namų augintiniams kirptis pakanka porą kartų per metus.
