Keribliūterjerai yra kompaktiško sudėjimo, raumeningi ir stiprūs. Jų kailis minkštas, šilkinis ir banguotas, melsvos spalvos su juodais taškais ar be jų. Suaugę patinai būna apie 46–48 cm ūgio, sveria 15–17 kg; suaugusios patelės šiek tiek mažesnės.
Keribliūterjerai yra tipiniai terjerai – budrūs, ryžtingi ir pasitikintys savimi. Gali būti užsispyrę. Jiems reikėtų drausminančių žaidimų, bet kartais dėl drausmingosios dalies galima ginčytis! Su kitais šunimis jie gali nesugyventi, todėl būtina ankstyva ir nuosekli socializacija.
Sakoma, kad keribliūterjerai kilo iš šuns, išplaukusio į Airijos krantą iš sudužusio laivo, nors yra įvairių šios istorijos variantų. Vieni sako, kad šuo buvo mažas melsvai pilkas spanielis iš ispanų armados, kiti – kad tai buvo rusų juodasis terjeras, per seklumą atbėgęs į Trali įlanką, dar yra nuomonė, kad tai buvo portugalų vandens šuo iš krovininio laivo. Teigiama, kad šis šuo susiporavo su vietine terjerų veislės kale ir taip atsirado keribliūterjerai. Keribliūterjerai yra universalūs ūkiniai šunys, jie saugojo sodybas, naikino kenkėjus, medžiojo ir atnešdavo smulkų grobį ir net ganė bandas.
Ši veislė yra gana sveika, dažniausi sveikatos sutrikimai yra tam tikros akių ir odos problemos.
Šios veislės šunys turi mankštintis po valandą per dieną, bet keribliūterjerai bus labai patenkinti gavę progą pasimankštinti daugiau. Keribliūterjerai yra labai universalūs, mėgsta vikrumo varžybas ir kitokį šunų sportą. Po pasivaikščiojimo patikrinkite šuns kailį, nes prie jo lipte limpa žolių sėklos, lipnūs pumpurai ir pan.
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Taip pat nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.
Minkštas šilkiškas kailis nesišeria; jį reikia kasdien šukuoti ir kas šešias ar aštuonias savaites pakirpti.
