- Rami katė
- Draugiška, bet nepriklausoma katė
- Tyli katė
- Stambesnių ir kresnesnių kačių veislės
- Šukuoti reikia kasdien
- Nehipoalerginė veislė
- Katė, kuriai kartais reikia būti lauke
- Prieš apgyvendinant su vaikais, katę gali tekti su jais supažindinti
Charakteris
Persų ilgaplaukės yra ramios ir prieraišios. Jos meilios ir ne tokios aktyvios, kaip kai kurių trumpaplaukių veislių katės. Jos gali gyventi ir vienos, taigi būna patenkintos būdamos vienintelės katės šeimoje. Jos mėgsta tyliai sau tupėti ir gražiai atrodyti.
Kilmė
Kilmės šalis: Turkija ir Persija
Pirmieji dokumentuose užfiksuoti persų veislės kačių protėviai buvo atgabenti XVII a. iš Persijos į Italiją ir iš Angoros (dabar Ankara, Turkija) į Prancūziją. Persų kačių kailiai buvo pilki, o kačių iš Angoros – balti. Šių ilgaplaukių kačių palikuonys galiausiai XIX amžiuje pasiekė Didžiąją Britaniją. Šios ankstyvosios persų kačių veislės labai skyrėsi nuo kačių, kurios šiandien tampa nugalėtojomis parodose – jų snukučiai buvo ilgesni, ausys didesnės, pačios katės buvo liemeningesnės. Per daugelį metų selektyviojo veisimo būdu buvo išvestos kresno kūno ir plokščio snukio katės, kokios žinomos šiandien. Kailis ne šiaip ilgas – jis turi labai storą poplaukį, todėl kailiui prižiūrėti reikia didžiulės kantrybės, nes katė pati negali susitvarkyti, kad jis nesiveltų.