Maremo-Abrucų aviganiai yra dideli, tvirti, raumeningi šunys šiurkščiu baltu išoriniu kailiu ir tankiu apsauginiu poplaukiu. Galva tarp ausų plati, o ties snukiu susiaurėja. Ausys mažos ir aukštai įtaisytos. Suaugę patinai būna 65–73 cm ūgio, sveria 35–45 kg; suaugusios patelės yra 60–68 cm ūgio, 30–40 kg svorio.
Galimi Maremo-Abrucų aviganių sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Alkūnės displazija
– Skrandžio išsiplėtimas
Maremo-Abrucų aviganiai geriausiai jaučiasi dirbdami, ganydami bandą. Jie ištikimi savo šeimininkui ir atsidavę saugomai bandai, įsibrovėlių netoleruoja. Dėl to šios veislės šunys taip pat yra geri sargai ir šias pareigas daug kur atlieka sėkmingai. Labai svarbi ankstyva socializacija, nes tai dideli ir stiprūs šunys, ir, jei šuo nebus išmokytas sugyventi su mažesniais augintiniais ir vaikais, gali įvykti nelaimė.
Maremo-Abrucų aviganius minėjo senovės Italijos rašytojai, taip pat šis šuo vaizduojamas XIII a. paveiksle, esančiame Florencijos šv. Marijos bažnyčioje. Pradinė padermė kilo iš migruojančių Rytų aviganių, kurie išsivystė į atskiras veisles, būdingas skirtingiems regionams, pvz., Prancūzijos Pirėnų aviganius ir kuvasus. Italijoje trumpesnio kailio maremanai ir ilgesne nugara pasižymintys Abrucų šunys į vieną veislę susijungė XIX a. septintajame dešimtmetyje dėl sezoninio bandų judėjimo. Šiandieniniai Maremo-Abrucų aviganiai vis dar yra populiariausi aviganiai Italijoje. Sakoma, kad šie drąsūs šunys gali nuginti vilkus, lokius ir blogų kėslų turinčius žmones.
