Ši šunų veislė pati stambiausia – mažiausias suaugusio airių vilkogaudžio ūgis yra 79 cm, patelių – 71 cm. Vidutinis ūgis yra 81–86 cm, suaugę patinai sveria mažiausiai 54,5 kg, patelės – 40,9 kg. Nors šie šunys milžiniški, bet yra gracingi ir atletiški. Šiurkštus vidutinio ilgio kailis būna pilkos, rusvos, juodos, baltos, gelsvai rudos spalvos, rudmargis, taip pat kviečių ir plieno pilkumo spalvos.
Galimos airių vilkogaudžių ligos:
– Skrandžio išsiplėtimas
– Osteosarkoma: sunkios formos kaulų vėžys
– Dilatacinė kardiomiopatija1: tai būklė, kai širdies raumuo palaipsniui silpsta ir negali tinkamai susitraukinėti.
– Glaukoma: skausminga liga, kuria sergant padidėja akių spaudimas
– Progresuojančioji tinklainės atrofija: paveldima aklumą galinti sukelti liga, kuria sergant dalis akies degeneruoja ir sunyksta.
– Portosisteminiai šuntai2
Draugiški ir gero būdo airių vilkogaudžiai yra švelnieji šunų pasaulio milžinai, bet šunyčiai ir jauni suaugę šunys yra energingi ir pašėlę, todėl gali būti netinkami šeimai, kurioje yra mažų vaikų. Šie šunys gerai sugyvena su kitais šunimis, bet kai kuriuos gali bauginti jų dydis. Dėl milžiniško dydžio jie netinka daugeliui šeimų, bet tiems, kas turi galimybių tenkinti poreikius, šie šunys yra atsidavę kompanionai.
Airių vilkogaudžiai yra senovinė veislė. Dokumentuose nurodoma, kad didžiuliai vilkiniai šunys Airijoje gyveno daugiau nei prieš 2000 metų. Airių vilkogaudžiai, buvę karalių ir diduomenės šunys, turi ilgą ir įspūdingą istoriją – jie buvo karo šunys (išversdavę karius iš balnų ir kovos vežimų) ir vilkų medžiotojai. Paskutinis vilkas Airijoje buvo sumedžiotas 1786 m. ir nuo tada veislės populiarumas ėmė mažėti; jų labai sumažėjo dar per didįjį XIX a. 5 dešimtmečio badą, tačiau atsidavę entuziastai veislę atgaivino.
