Anglų kokerspanieliai yra vidutinio dydžio, proporcingi šunys. Jų kailis lygus ir šilkiškas, ant priekinių kojų plunksniškas. Kokerspanieliai būna daugybės spalvų ir jų derinių, įskaitant vientisas juodą, rusvą, oranžinę ir rudą spalvas, derinius iš juodos su balta, rausvai rudos su balta, rausvos ir baltos, margus su mėlyna, margus su oranžine, margus su juoda, taip pat gali būti įvairiaspalviai ir trispalviai. Suaugę patinai yra apie 39–41 cm ūgio, patelės užauga iki 38–39 cm. Jie sveria apie 13–14,5 kg.
Galimi anglų kokerspanielių sveikatos sutrikimai:
– Ausų infekcijos
– Glaukoma
– Progresuojančioji tinklainės atrofija
– Tinklainės pigmentinio epitelio distrofija, kai akyje susidaro nuosėdų, galinčių pažeisti akį ir sukelti aklumą esant prietemai.
– Šeimai būdinga nefropatija: tai sunki liga, kai tinkamai neveikia inkstai.
– Galūnių žalojimo sindromas, kai šunys pradeda žaloti savo letenas, nes nejunta skausmo šioje kūno dalyje.
– Atopija: oda reaguoja į aplinkoje esančius alergenus, tampa skausminga ir niežtinti.
Šie judrūs ir draugiški šunys trokšta žmonių draugijos ir už viską labiausiai nori įtikti savo šeimininkui. Tai idealūs augintiniai turint vaikų, be to, gerai „sutaria“ su kitais naminiais gyvūnais. Kokerspanieliai yra labai patenkinti šunys, nuolat vizgina uodega ir visiems neša „dovanas“. Juos lengva dresuoti, nes jie nori mokytis ir įsiteikti.
Anglų kokerspanieliai yra vienas seniausių sausumos spanielių tipų. Jų kilmė atsekama iki XIV a. Ispanijoje. Iki XVII a. visų tipų spanieliai į kategorijas buvo skirstomi drauge; didesnieji buvo naudojami laimikiui išbaidyti, o mažesnieji – slankoms į orą pakelti. Pagal tai jie buvo ir pavadinti – springerspanieliais ir kokerspanieliais. 1892 m. Didžiosios Britanijos šunininkystės klubas šias dvi veisles išskyrė. Kitoje Atlanto pusėje amerikiečiai iš tų pačių veislės protėvių išvedė kiek kitokius kokerspanielius, kurie dabar žinomi kaip amerikiečių kokerspanieliai.
