Norvegų Miškinė Katė

Norvegų miškinė katė yra didesnė už vidutinę katę. Šios veislės gyvūnai dailūs, pusilgio plauko kailiu (vasarą jis būna šiek tiek trumpesnis). Kūnas ilgas, raumeningas ir tvirtai sudėtas, tvirtos kaulų struktūros. Kojos ilgos, o uodega pūkuota. Galva ilga, trikampės formos, tiesaus profilio, ausys aukštai, o jų galiukai su kuokšteliais. Lygus, žvilgus kailis dengia vilnų poplaukį ir neperšlampa. Užsiauginusi kailį katė turi apykaklę, krūtinės karčius bei šlaunų gaurus ir net plaukų kuokštelius tarppirščiuose. Norvegų miškinės katės būna visokių spalvų, išskyrus šokolado bei šviesiai violetinę arba Siamo žymes, tačiau gali turėti bet kokį skaičių baltų žymių ant letenų, krūtinės, pilvo ar snukučio. Akys gali būti bet kokios spalvos.

Verta žinoti

Labai aktyvi ir viskuo besidominti katė
Draugiška ir priklausoma katė
Tyli katė

Stambesnių ir kresnesnių kačių veislės
Šukuoti reikia kasdien
Nehipoalerginė veislė

Lauke gyvenanti katė
Prieš apgyvendinant su vaikais, katę gali tekti su jais supažindinti

Previous Next

1 of 1

Charakteris

Norvegų miškinės katės mėgsta žmones ir puikiai jaučiasi žmonių draugijoje. Kai kada jos labai reikalauja švelnumo. Kitąkart jos būna gan savarankiškos. Šios katės įpratusios gyventi lauke ir yra gerai prisitaikiusios klaidžioti ir medžioti lauke, laikomos puikiomis laipiotojomis. Būdamos nepaprastai draugiškos ir žaismingos, jos gali būti puikios draugijos narės. Šios veislės katės auga lėtai ir subręsta ketverių metų.

Previous Next

1 of 1

Kilmė

Kilmės šalis: Skandinavija

Norvegų miškinės katės yra sena veislė, minima senovės skandinavų legendoje, kaip antai katė fėja, ir skandinavų pasakose, kaip antai katė trolė. Manoma, kad ši veislė kilo iš trumpaplaukių kačių, kurios su vikingais atkeliavo iš Didžiosios Britanijos, ir ilgaplaukių kačių, kurias kryžiuočiai atgabeno į Skandinaviją, šioms susiporavus su vietos ūkių ir laukinėmis katėmis. Ši veislė atsirado šaltoje Skandinavijos šiaurėje, todėl šios katės yra gerai prisitaikiusios prie šaltų žiemų, yra tvirtos ir ištvermingos. Geriausias prisitaikymo prie klimato požymis – greitai išdžiūvantis dvigubas kailis, nepraleidžiantis vėjo ir sniego. Ši veislė pirmą kartą pripažinta Norvegijoje 1930 m., o pirmą kartą pasirodė kačių parodoje 1938-aisiais. Norvegų miškinės katės išvežtos iš Norvegijos tik praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Sveikata

Norvegų miškinės katės gan atspari veislė – didelių paveldimų ligų neužfiksuota.

Mityba

Kalbant apie ėdalą, kiekviena katė yra ypatinga, kiekviena ką nors ypač mėgsta, ko nors nemėgsta, turi tam tikrų poreikių. Vis dėlto katės yra mėsėdės, ir kiekviena katė turi gauti iš ėdalo 41 skirtingą tam tikrą maisto medžiagą. Šių maisto medžiagų proporcija priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos būklės, tad nekeista, kad augančiam, energingam kačiukui reikia kitokio maisto medžiagų derinio nei vangesnei vyresnio amžiaus katei. Kiti klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti, – tai šėrimas tinkamu ėdalo kiekiu siekiant išsaugoti puikią organizmo būklę – tam reikia laikytis šėrimo rekomendacijų ir aprūpinti šlapiu ir sausu ėdalu, pagamintu ir parinktu pagal individualų skonį.

Priežiūra

Norvegų miškines kates reikia daugiau šukuoti. Jei dar neužaugusi katė pripratinama prie šukavimo šepečiu ir šukomis, jai patinka ši reguliari kailio priežiūra ir tampa santykio su šeimininku dalimi.