Šie raumeningi vidutinio dydžio skalikai yra šiek tiek labiau ištįsę į ilgį nei ūgį, o visiškai suaugę sveria 20–25 kg. Suaugusių šunų ūgis yra 47–52 cm, kalės užauga iki 44–48 cm. Trumpas kailis gali būti rudos spalvos, rusvas su juoda kauke, taip pat elnio rudumo su juoda kauke ar be jos.
Bavarų kraujasekiai kilę iš viduramžių medžioklinių pėdsekių. Iš šių pirmųjų medžioklinių šunų kilo įvairios veislės ir tipai, įskaitant Hanoverio pėdsekius. Kad šunys būtų lengvesni, Hanoverio pėdsekiai buvo kryžminami su rudaisiais kalnų pėdsekiais ir XIX a. 8-ame dešimtmetyje susiformavo bavarų kraujasekių veislė – tai šunys pėdsekiai, gebantys sekti atšalusiais sužeisto laimikio pėdsakais kalnuotose vietovėse. Veislės klubas įsteigtas 1912 m. Miunchene.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, bavarų kraujasekiams gali išsivystyti klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl svarbu prieš veisiant įvertinti šunų klubų būklę.
Šie šunys, išveisti medžioti sužeistą laimikį, kartais medžioklei trunkant ištisas dienas, yra labai ištvermingi, ir jiems reikia mankštintis mažiausiai dvi valandas per dieną ar daugiau. Tai darbinė veislė, šiems šunims patinka užsiimti sekimu ir kitokiu šunų sportu, lavinančiu protą, kūną ir uoslę! Svarbu patikimai išmokyti kvietimo komandų, nes pradėjęs sekti pagal kvapą jis gali negirdėti jokių prašymų grįžti.
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Taip pat labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis. Bavarų kraujasekiai linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.
Trumpam kailiui nereikia daug priežiūros, užtenka kartą per savaitę perbraukti šepečiu. Šukuodami nepamirškite patikrinti ausų ir nagų.
