Persų Šinšila

Šinšilos yra persų kačių tipo, kai kurios šinšilų ir kitų persų ilgaplaukių savybės sutampa, todėl daugelis persų kates varginančių problemų gali varginti ir šinšilas. Dėl trumpesnės galvos ir plokštesnio snukučio gali pasitaikyti žandikaulio deformacijų, sukeliančių dantų ligas, ir katei gali būti sunku ėsti bei lakti. Šnervės mažos, o gomurys minkštas ir per ilgas, todėl gali atsirasti didelių kvėpavimo problemų. Ašarų latakai gali būti išsidėstę neįprastai, todėl akys nuolat ašaroja, o snukutis drėksta, tad gali atsirasti snukio odos bėrimų ir žaizdelių. Dėl plokščio snukio taip pat didėja akių ligų tikimybė. Persų veislės katės gali turėti geną, dėl kurio inkstuose atsiradus cistoms išsivysto inkstų nepakankamumas (vadinamas autosomine dominantine policistine inkstų liga). Praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje atsiradus galimybei atlikti atrankinius tyrimus ši liga nustatyta daugiau kaip trečdaliui visų persų ir egzotinių trumpaplaukių kačių, nors šinšilos, regis, ja serga rečiau, tiesa, jos ir neišvengia. Taikydami atrankinius tyrimus veislininkai dabar stengiasi išnaikinti šią ligą – visada prašykite veislininko parodyti policistinės inkstų ligos tyrimų sertifikatus, suteiktus katėms, kurios naudojamos kačiukams veisti.

Kalbant apie ėdalą, kiekviena katė yra ypatinga, kiekviena ką nors ypač mėgsta, ko nors nemėgsta, turi tam tikrų poreikių. Vis dėlto katės yra mėsėdės, ir kiekviena katė turi gauti iš ėdalo 41 skirtingą tam tikrą maisto medžiagą. Šių maisto medžiagų proporcija priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos būklės, tad nekeista, kad augančiam, energingam kačiukui reikia kitokio maisto medžiagų derinio nei vangesnei vyresnio amžiaus katei. Kiti klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti, – tai šėrimas tinkamu ėdalo kiekiu siekiant išsaugoti puikią organizmo būklę – tam reikia laikytis šėrimo rekomendacijų ir aprūpinti šlapiu ir sausu ėdalu, pagamintu ir parinktu pagal individualų skonį.

Šinšilas reikia kasdien šukuoti, kad ilgas gražiai krintantis kailis nesusiveltų ir nesusimazgytų. Iš neprižiūrimo ir susivėlusio kailio gali tekti iškarpyti visus susimazgiusius gniutulus ir laukti, kol kailis ataugs. Tas vietas reikia kasdien valyti, kad nesusiteptų. Šinšilų akys linkusios ašaroti, todėl akių kampučius ir nosies kraštelius reikės reguliariai valyti. Sėdmenys ir pauodegys dažnai susitepa nuo išmatų, todėl reikia rūpestingai šias vietas prižiūrėti, kad katės neišsitepliotų ir neatsirastų nemalonių gumuliukų.

Kaip ir visas kates, šias augintines rekomenduojama reguliariai skiepyti nuo ligų ir gydyti nuo parazitų.

Jei ketinate savo šinšilą naudoti veisimui, turėsite atlikti įvairius paveldimųjų ligų, taip pat ir policistinės inkstų ligos, tyrimus, kad vada tikrai būtų sveika. Teiraukitės veterinaro. Reikia žinoti, kad šios katės turi ne tik ilgą kailį, bet ir storą poplaukį, todėl katė negali pati prižiūrėti savo kailio ir šeimininkas turi kasdien ją šukuoti.