Žaisliniai šunys

Žaisliniai šunys yra labai maži, bet jie yra puikūs kompanionai. Žaisliniai šunys mėgsta leisti laiką su šeimininku, dažnai užmezga artimus ryšius su vienu asmeniu ir atsilygina jam ištikimybe, meile bei daugybe linksmybių!
Žaisliniai šunys
Žaisliniai šunys
Žaisliniai šunys

Žaisliniai šunys yra vieni mažiausių, todėl jų priežiūra daugeliu aspektų yra unikali. Taigi, ką galite padaryti, kad patenkintumėte ypatingus savo šuns poreikius? Apžvelgsime kai kuriuos būdus, kaip galite savo žaislinį šuniuką padaryti laimingą, taip pat, į ką turėtumėte atsižvelgti, jei galvojate įsigyti žaislinį šuniuką.

Apie žaislinių šunų veisles

Žaisliniai šunys mėgsta būti su jumis, tupėti jums ant kelių, taip pat džiaugiasi, kai juos glamonėjate. Be to, jiems gali patikti vaikštinėti, kartais – vaikytis kamuoliuką ir plaukioti, galbūt labiau dėlto to, kad galėtų leisti laiką su jumis lauke, o ne dėl to, kad iš tiesų pasimankštintų! Jie įpranta prie patogumų namuose ir labai nenoriai eina į lauką šaltu ar drėgnu oru. Kai kurie žaisliniai šunys yra aktyvesni ir panašesni į terjerus, bet dauguma nori būti kuo arčiau jūsų – savo šeimininko.

Šiai grupei priklausančių kelių tipinių veislių pavyzdžiai:

  • Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis
  • Lasos apsas
  • Čihuahua
  • Frizos bišonas
  • Prancūzų buldogas
  • Bolonė šunys

Mankšta ir žaidimai

Nepaisant to, kad žaisliniai šunys yra vieni iš mažiausių, paprastai jie yra tvirtesni nei atrodo, taigi yra pasirengę patys ieškoti nuotykių. Kai kuriems patinka šokinėti po purvo balas taip pat, kaip ir kitiems šunims, todėl visada suteikite progą savo žaisliniam šuniui pasidžiaugti visa šunims įprasta veikla.

Šeimininkai turėtų rūpintis žaislinių šunų mankšta. Kadangi jie mažesni, žaisliniams šunims nereikia tiek daug fizinės mankštos, kiek stambesniems šunims, bet vis tiek būtina reguliari mankšta, kad šuo būtų sveikas ir geros formos. Galite šunį pasiimti į tokias vietas, kur sausakimša žmonių, bet turite jam suteikti daug kitų progų mankštintis ir įgyti naujos patirties saugioje ir linksmoje aplinkoje.

Žaisliniams šunims, kaip ir visiems kitiems, būtina socializuotis. Nors šie šunys užmezga artimus ryšius su žmonėmis (dažnai su vienu konkrečiu šeimininku), tai nereiškia, kad jie gerai jaučiasi su visais žmonėmis, o kai kurie, deja, pasižymi ūmiu ir egoistišku būdu.

Žaislinio šuns priežiūra, nors ir skiriasi nuo stambesnių šunų priežiūros, neturėtų apimti pernelyg didelės jūsų mažo, bet energingo draugo, apsaugos. Nors jūsų ketinimai būtų patys geriausi, netyčia gali atsitikti taip, kad jūsų šuo ims bijoti būti padėtas ant žemės ir taps pernelyg priklausomas. Kad to išvengtumėte, stenkitės neimti šuns į glėbį vos pamatę kitą šunį. Jei šuns saugumui kyla tikra grėsmė, be abejo, turite įsikišti, bet jei savo šuniui niekada nesuteiksite progos pabendrauti su didesniais, draugiškais šunimis, galiausiai jie ims šių bijoti be jokios priežasties!

Kai kuriems plokščiasnukiams žaisliniams šunims, pavyzdžiui, mopsams, dėl karšto oro ir padažnėjusio lekavimo gali tapti sunkiau kvėpuoti, todėl mankštinkite juos ribotai

Individualus žaidimas

Žaisliniai šunys nėra itin savarankiški, išskyrus kai kurias toiterjerų veisles, ir pageidauja su jumis leisti kuo daugiau laiko. Paskatinkite savo šunį būti savarankiškesnį: duokite jam mažą, saugų ir gardėsių pripildytą žaislą, kuriuo šuo galėtų žaisti prie jūsų kojų; vėliau išeikite į kitą kambarį ar kiemą, kad šuo liktų kramtyti ir žaisti vienas pats. Jei tą darysite palaipsniui, netrukus šuo taps mažiau priklausomas nuo jūsų, o jei paliksite jį vis ilgesniam laikui, šuo mielai žais vienas.

Žaisliniams šunims paprastai patinka tupėti aukštose vietose – ant plačios palangės patiestame guolyje ar strategiškai patogioje vietoje pastatytų baldų, ant kurių galima būtų užlipti pakyla ar saugiais laiptukais. Tokioje vietoje jie mielai praleis vieną kitą valandą. Šuo mielai stebės pasaulį ar nusnūs saulėkaitoje, bet jei ims pernelyg loti ant pastebėtų objektų, neleiskite jiems patekti į „apžvalgos aikštelę“, kai jūsų nėra šalia, ir išmokykite nutilti gavus komandą.

Mažiems šunims yra daug įvairių žaidimų, kurie gali patikti jūsų draugui. Terjerų tipo žaisliniams šunims gali patikti žaisti su saugiu, tinkamo dydžio cypiančiu žaisliuku, tampyti įsikąstą virvę arba draskyti mažą javainių dėžutę su viduje esančiais gardėsiais, kuriuos jie turėtų išsiimti ir taip būti atlyginti už pastangas.

Žaidimas su jumis

Kol šuo bus su jumis, jis visada bus patenkintas, nesvarbu, ar išsivesite jį pasivaikščioti parke, ridensite jam kamuolį, kurį jis galėtų vaikytis ir puldinėti, ar pakabinsite jam žaislą, kurį galėtų gaudyti!

Išsižiojęs frizos bišonas

Emocinis ryšys

Nesvarbu, kokia jūsų žaislinio šuns veislė – čihuahua, prancūzų buldogas, frizos bišonas ar bet kokia kita – jo priežiūra labai priklauso nuo jūsų tarpusavio ryšio. Šie mieli šunys buvo išveisti tam, kad leistų laiką su savo šeimininku; tai „profesionalūs augintiniai“, kurie šimtmečius pelnėsi duoną būdami lepinami kompanionai, šiltai įsitaisę ant kelių ir palaikydami draugiją tiek karališko kraujo asmenims, tiek paprastiems žmonėms. Į tai atsižvelgiant nėra ko stebėtis, kad šiems šunims geriausią dienos dalį reikia praleisti su žmonėmis – savo šeimos nariais.

Kad jūsų žaislinis šuo būtų laimingas, labai svarbu įtraukti jį į savo kasdienį gyvenimą, todėl pasiimkite jį pasivažinėti automobiliu, veskitės į parduotuvę ar keliaukite į kavinę ar barą susitikti su draugais. Laimei, dėl mažo dydžio tokį šunį lengva neštis sausakimšose vietose, pavyzdžiui, autobuse ar ant eskalatoriaus, be to, jie mažiau gąsdina šunų bijančius žmones.

Daugelio žaislinių šunų kailis prašmatnus ir jie mielai leidžiasi šukuojami, jei yra prie to pratinami nuo mažens. Reguliariai šukuojant šunį lengviau iš anksto pastebėti bet kokius odos ir kailio būklės pakitimus, o bet kokių sutrikimų kuo ankstesnis gydymas yra efektyvesnis.

Svarbi žaislinių šunų priežiūros dalis yra išmokyti juos patogiai jaustis būnant vieniems. Turėkite omenyje, kad nors jūsų žaislinis šuo ir dievina jūsų draugiją, praleisdamas labai daug laiko kartu gali tapti socialiai pernelyg priklausomas nuo jūsų, o jei jums teks išvykti be jo, net ir vienam vakarui, šuo vienas gali labai įsibaiminti. Kuo anksčiau pradėsite pratinti šunį prie trumpų buvimo vienumoje laikotarpių, tuo labiau padėsite jam lavinti pasitikėjimą savimi. Netgi jei esate namuose, galite retkarčiais atsiskirti ir išeiti į kitą kambarį.

Įtaisykite patogią, urvą primenančią kambarinę būdą (arba aptvarą) ar jaukų guolį, kur šuo galėtų nusnūsti ar pakramsnoti mėgstamą žaisliuką. Įdėkite jam į guolį seną megztinį ar marškinėlius, kad šuo jaustųsi ramiau. Prieš palikdami šunį vieną namuose, visada pavedžiokite, kad šuo nusilengvintų ir būtų pasirengęs atsipalaiduoti, o po to paslėpkite saugų gardėsių pripildytą kramtomą žaislą, kad šuo galėtų jo ieškoti ir būti užsiėmęs, kol jūsų nebus.

Nors natūralu, kad savo ištikimam šuniui norite atsilyginti gausiu dėmesiu, kai kurių veislių žaisliniai šunys gali pernelyg įkyriai jo siekti, šokdami ant kelių ar į rankas bet kokia proga. Išmokykite savo šunį, kad dėmesio ir bendravimo nebus, kai padedamas koks nors vaizdinis signalas, pavyzdžiui, ant durų rankenos pakabinamas šalikas arba ant stalo yra tam tikra dekoracija. (Apie tokį mokymą galite daugiau perskaityti mūsų straipsnyje.) Tai tikrai padės suvaldyti šuns prigimtį ir jūsų tarpusavio ryšio intensyvumą, kadangi šuniui nekils lūkesčių dėl dėmesio, kurie vėliau nebus patenkinami, taip pat geranoriškai prašydamas dėmesio šuo netrukdys jums. Šuo gaus tiek dėmesio, kiek norėsite jam skirti, bet netaps nuo jo priklausomas, kad jaustųsi laimingas.

Žaisliniai šunys taip pat gali labai meiliai elgtis su kitais namuose gyvenančiais šunimis ir katėmis, atsižvelgiant į jų temperamentą ir socialinę praeitį. Nepavykus užsiropšti šeimininkui ant kelių, du žaisliniai šunys mielai pažais vienas su kitu ar netgi su drauge gyvenančia kate!

Žaislinių šunų dresūra

Džeko Raselo terjeras, stovintis ant galinių kojų, kartu su šeimininku

Kodėl gi nepabandžius dresuoti žaislinio šuns? Dresuojant kai kuriuos žaislinius šunis galima pasiekti labai gerų rezultatų – jiems patinka vikrumo kursai (be abejo, pritaikyti jų dydžiui!), klusnumo varžybos ir skrendančio kamuolio rungtys. Jei negalite skirti laiko reguliariai mokyti vikrumo, galite užrašyti šunį į pradinius išbandymo kursus, kad išmoktumėte pagrindų, o tada tęsti šį hobį namuose, įsigiję ar pasigaminę įrangos, pavyzdžiui, tunelį, šokinėjimo kliūčių ir stulpų, apie kuriuos reikėtų apibėgti. Šuniui patiks su jumis prabėgti trumpą trasą, o kadangi šie šunys gerai supranta savo šeimininkus ir jų kūno kalbą, dažnai stebėtinai greitai išmoksta, kaip išnaudoti savo naująją įrangą!

Žaislinių šunų šėrimas

Žaisliniai šunys kartais būna labai išrankūs ėdalui; dėl to šeimininkai, nors ir norėdami gero, gali netyčia dar labiau pabloginti situaciją, jei vos pamatę, kad šuo nenori ėsti, įprastą ėdalą keičia gardesniais dalykais. Jei nesuėstą ėdalą iškart pakeisite kuo nors šviežiai pagamintu, šuo greit supras, kad atsisakęs ėsti gaus vis prašmatnesnių gardėsių!

Taigi, šeriant žaislinius šunis gali prireikti išradingumo. Dubenėlis ėdalo, patiekiamas dukart per dieną, žaisliniam šuniui paprastai neatrodo labai patraukliai, todėl dienos ėdalo normą verta pasiūlyti išradingiau.

Jei šunį šeriate sausuoju ėdalu, pabandykite geru oru saują ėdalo išbarstyti kieme, neaukštoje žolėje, arba dalį dienos ėdalo normos įdėti į mažą, saugų žaislą, iš kurio šuo galėtų jį išsiimti ir gauti atlygį už pastangas. Paslėpkite žaislus kieme ar namuose už baldų, kad mažasis nuotykių ieškotojas turėtų jų ieškoti. Retkarčiais šunį palepinkite ir palaikykite tarpusavio ryšį dalį dienos ėdalo duodami iš rankų. Dresuodami daug ėdalo duokite kaip atlygį (jei ėdalas juos motyvuoja), tik nepamirškite paskaičiuoti kasdienės ėdalo normos. Likusį ėdalą galite padalyti į dvi porcijas ir patiekti dubenėlyje ryte ir vakare, kad šuo visada žinotų, jog esate jo ėdalo tiekėjas. Paprašykite visų šeimos narių pakaitomis atlikti šį vaidmenį, kad visi sustiprintų ryšį su jūsų mylimu šunimi.

Jei šunį šeriate šlapiuoju šunų ėdalu, kaip atlygį už mokymąsi rinkitės patogesnius gardėsius, bet nepamirškite jų įskaičiuoti, apskaičiuodami šuns dienos ėdalo normą. Šunį šerkite bent du kartus per dieną, pusę ėdalo patiekite vienu metu, o kitą pusę padalykite į 4–5 mažesnes porcijas ir išslapstykite įvairiose vietose, kad šuniui reiktų aktyviai jų ieškoti.

Kol laikotės kasdienio šėrimo rekomendacijų (jas rasite ant šunų ėdalo pakuočių) ir stebite šuns svorį, galite nesijaudinti, kad galiausiai į dubenėlį belieka supilti gana nedaug ėdalo. To nereikia kompensuoti pridedant papildomo ėdalo. Jei šeriate savo šunį visaverčiu ėdalu ir duodate rekomenduojamą kasdienę normą, šuo gaus visų reikiamų maisto medžiagų ir energijos.

Nesvarbu, ar laikote čihuahua, toiterjerą ar kitokį mielą bei ištikimą žaislinį šunį, šuns priežiūra bus geriausias jūsų kartu leidžiamas laikas. Galiausiai, niekas neprilygsta šiam ypatingam ryšiui!