Bandos sarginiai šunys ir jų priežiūra

Bandos sarginiai šunys yra nepriklausomi, ramūs ir labai ištvermingi. Jiems patinka bet koks oras ir jie mėgsta stebėti jus bei jūsų šeimos narius, kad ir kur būtumėte.
Bandos sarginiai šunys ir jų priežiūra
Bandos sarginiai šunys ir jų priežiūra
Bandos sarginiai šunys ir jų priežiūra

Šiai grupei priklausančių kelių tipinių veislių pavyzdžiai:

  • Pirėnų kalnų šunys
  • Maremo-Abrucų aviganiai
  • Anatolijos aviganiai
  • Komondorai

Bandos sarginių šunų veislėms būdingi toliau aptarti požymiai.

Jie gana nepriklausomi ir mėgsta gulėti prie durų ar išėjimų, kad būtų netoli šeimos ir galėtų jus stebėti. Jie nelabai mėgsta bėgioti ar vaikytis, taip pat ilgai žaisti su žaislais ar atnešti kamuolį. Šuniui gali patikti kramtyti, bet greičiausiai jis norės tai daryti netrukdomas ir atokiau nuo šeimos narių, gardėsiu mėgaudamasis vienumoje. Jei laikysite bandos sarginį šunį, toks šuo bus didelis ir galingas, paprastai storu dvigubu kailiu, saugančiu nuo nepalankių oro sąlygų! Karštomis dienomis šuo gali atrodyti mieguistas ir mieliau gulėti šešėlyje, o ne daug judėti.

Mankšta ir žaidimai

Bandos sarginių šunų poreikis mankštintis yra paremtas šių šunų kilme iš „ūkio šunų“. Bandos sarginiai šunys buvo išveisti tam, kad saugotų bandą ištisus metus. Sarginiai šunys mėgsta būti gamtoje ir mielai keliauja net į atšiauriausias vietas prasčiausiomis sąlygomis, taigi – žiema jiems visai nebaisi! Šaltas ir drėgnas oras neatbaidys jūsų keturkojo draugo nuo noro būti lauke, nesvarbu, ar jis norėtų patruliuoti kieme, ar tiesiog gulėti ir stebėti aplinkinį pasaulį.

Bandos sarginiai šunys yra labai ištvermingi ir mėgsta ilgus pasivaikščiojimus su jumis, ypač jaunesniame amžiuje. Tarp pasivaikščiojimų šuo dažniausiai jausis patenkintas, galėdamas leisti dieną vaikštinėdamas kieme ir snausdamas, bet neapsigaukite – šie šunys visada budriai stebi aplinką ir žino, kur jo šeimos „bandos“ nariai.

Bandos sarginiams šunims patinka didelė erdvė, todėl kuo didesnis bus jūsų kiemas, tuo geriau. Jei šuo bus uždarytas per mažoje erdvėje ir ims nuobodžiauti, gali pradėti kastis ar net bandyti perlipti ar pragraužti tvorą tam, kad pabėgtų! Sodyba yra tinkamiausia vieta bandos sarginiam šuniui, kadangi čia jie gali atlikti užduotis, kurioms buvo išveisti kaip darbiniai šunys, taip pat saugiai vaikštinėti po teritoriją, ir nereikės jaudintis, kad trukdys kaimynams ar los ant nepažįstamųjų, kad ir kokie naudingi jaustųsi tai darydami!

Šunų mankšta

Individualus žaidimas

Šunų žaidimai

Bandos sarginiai šunys iš prigimties yra nepriklausomi. Jie buvo išveisti, kad saugotų bandas nuo plėšrūnų ir vagių atokiose ir kalnuotose vietovėse. Kitaip nei ganymo šunys, tokie kaip koliai, kurie glaudžiai dirba su šeimininku, bandos sarginiai šunys dažnai būdavo paliekama vieni atsakingi už savo bandą. Būtent todėl tokie šunys gana patenkinti jaučiasi galėdami užsiimti patys ir palikti vieni namie yra ramūs – juk dirba tokį atsakingą darbą!

Daugelis dirbančių bandos sarginių šunų tipų paprastai turėdavo ėdalo per dieną susirasti patys, medžiodami smulkų grobį ir ieškodami maisto atliekų, kai tai būdavo įmanoma. Šį ėdalą piemenys papildydavo avių pienu ir sūriu. Taigi, kaip galėtumėte panašiai patenkinti savo šuns poreikius?

Palikite šuniui tvirtų, saugių gardėsių pripildytų žaislų, kuriuos jis kieme galėtų rasti eidamas sargybą – tai paįvairins jo dieną ir bus panašu į užduotis, kurias anksčiau turėdavo atlikti kaip darbinis šuo. Kai šuo juos ras, bandymai išimti gardėsius iš žaislų lavins problemų sprendimo įgūdžius ir lavins fizinius gebėjimus. Dėl ramaus temperamento ir gebėjimo patiems mielai susirasti veiklos galima sakyti, kad bandos sarginiai šunys yra vieni iš ramiausių šunų veislių!

Žaidimas su bandos sarginiu šunimi

Kadangi bandos sarginiai šunys iš prigimties yra nepriklausomo būdo, jiems nereikia tiek daug žaidimų su jumis, kaip kitų tipų šunims, bet tai nereiškia, kad jiems visai nepatinka linksmybės. Kol jūsų šuo mažas, su juo žaisti ir jį mokyti turėtų visi šeimos nariai, kad šuo stipriai prisirištų prie jų visų. Bręsdamas šuo gali tapti mažiau žaismingas, bet nesijaudinkite – tai normalu.

Kol jaunas ir aktyvus, šuo gali mielai žaisti slėpynes su kuriuo nors šeimos „bandos“ nariu. Jei laikote du ar daugiau bandos sarginių šunų, jie gali su malonumu žaisti gaudynių, ypač, kol jauni – tai ne tik bus smagu jiems, bet reginys patiks ir jums!

Emocinis ryšys

Bandos sarginiai šunys nuo ankstyvo amžiaus užmezga artimus ryšius su savo šeima ir natūraliai linkę ją saugoti; visada žinote, kad galite pasikliauti savo šunimi. Visgi nesijaudinkite, jei šuo savo meilumo atvirai nedemonstruoja. Kitaip nei daugelis kitų šunų, bandos sarginiai šunys nerodo tiek meilės ir atsidavimo vizgindami uodegas ar atnešdami šlepetes. Jie tai išreiškia savaip, pavyzdžiui, budriai reaguodami į bet kokį triukšmą ir saugodami jus nuo galimo pavojaus. Taip yra todėl, kad jie tradiciškai būdavo naudojami kaip „ūkio šunys“ ir mėgsta stebėti, ar nėra pavojaus! Būdami šeimos nariai, jie paprastai mėgsta viską stebėti iš šono, kad žinotų, jog visi yra saugūs, o ne būti šeimos veiklos centre.

Įtaisykite kelis patogius guolius ar kilimėlius strateginėse vietose namuose ir kieme, kad šuo galėtų stebėti įėjimus, vartus, duris ir žmones.

Bandos sarginių šunų dresūra

Kadangi šie šunys pasižymi įgimtais saugojimo instinktais ir gali nepatikliai žiūrėti į nepažįstamus žmones bei gyvūnus, nuosekli socializacija nuo ankstyvo amžiaus yra itin svarbus bandos sarginių šunų dresūros aspektas. Be to, atsižvelgiant į jų dydį ir jėgą, ypač svarbu užtikrinti, kad jūsų šuo jaustųsi saugus ir patenkintas prie kitų žmonių ir gyvūnų. Pagrindinės klusnumo komandos, ypač kvietimo, yra būtinos išmokti norint vaikščioti be pavadėlio, jei pastebėtumėte ką nors neįprasto ar tariamai grėsmingo jūsų šuniui. Galite žinoti, kad kažkas yra visai nepavojinga, bet jūsų ištikimas šuo automatiškai imsis veiksmų!

Bandos sarginiai šunys paprastai yra gana balsingi, o sargaudami loja garsiai ir įspūdingai, kad atbaidytų galimus plėšrūnus ir grėsmes, todėl jie yra geri ūkiniai šunys. Laikomi moderniuose namuose kaip augintiniai, tokie šunys greičiausiai los ant bet ko, praeinančio pro šalį, todėl jie gali nelabai tikti tankiai gyvenamose vietovėse, kur arti yra kaimynų. Namuose gyvenančius bandos sarginius šunis verta išmokyti nutilti po pirmojo įspėjamojo sulojimo. Jei išmokysite savo šunį loti pagal komandą ir skatinsite jį tai daryti tam tikru metu ir tam tikromis aplinkybėmis, tai reikš, kad šuo galės išsiloti tada, kai tai bus patogu jums abiem, pavyzdžiui, vaikštinėjant lauke. Jei išmokysite savo draugą pradėti ir nustoti loti, tada galėsite jį lengviau nutildyti, jei jis pradės loti netinkamu metu. Skaitykite daugiau apie tai, kaip išmokyti savo šunį loti jums abiem tinkamu metu.

Jei jūsų šuo namie kurį laiką lieka vienas, prieš tai jį pamankštinkite ir duokite kuo nors užsiimti, kad šuo nepradėtų nerimauti. Iš nuobodulio šuo gali susirasti savų pramogų, kurios gali būti destruktyvaus pobūdžio, taip pat šuo gali loti ar bandyti pabėgti braižydamas ar grauždamas duris. Jei šuniui kambaryje ar būdoje paliksite gardėsių pripildytą žaislą, greičiausiai šuo porą valandų snūduriuos ir nepridarys rūpesčių.

Bandos sarginiai šunys paprastai priima visus šeimos narius, su kuriais užauga, įskaitant kates, kitus šunis ir naminius gyvulius. Vis dėlto jie linkę nepakęsti įsibrovėlių ir greičiausiai vaikysis visas kaimynų kates, atklydusias į „jų“ kiemą. Tai dar viena priežastis, kodėl svarbu nuo jauno amžiaus išmokyti kvietimo komandų.

Šunų dresūra

Bandos sarginių šunų mityba

Daugelis šios grupės šunų buvo išveisti kaip darbinių šunų veislės, todėl jie turi būti labai atsparūs ir prireikus gebėti patys pasirūpinti savimi, pavyzdžiui, pagauti triušius ar kitą smulkų grobį, taip pat ėsti maisto atliekas, kad išgyventų. Jei šuniui kasdienę ėdalo normą tieksite išradingai, tai lavins jo ėdalo ieškojimo instinktus ir šuo bus gerokai labiau užsiėmęs nei tada, jei ėdalą tiesiog patieksite dubenėlyje dukart per dieną!

Trečdalį sausojo šuns ėdalo dienos normos kuo plačiau išbarstykite pievelėje, kad šuniui būtų smagu šniukštinėti, o dar trečdalį paslėpkite ėdalo dalytuvuose ar tuščiose javainių dėžutėse, kurias jie galėtų atrasti lauke. Likusį trečdalį galite padalyti į dvi porcijas ir patiekti dubenėlyje ryte ir vakare, kad šuo visada žinotų, jog esate jo pagrindinis ėdalo tiekėjas.

Jei bandos sarginį šunį šeriate šlapiuoju šunų ėdalu, kaip atlygį už mokymąsi rinkitės patogesnius gardėsius, bet nepamirškite jų įskaičiuoti, apskaičiuodami šuns dienos ėdalo normą. Šunį reikia šerti bent du kartus per dieną; pagrindinę porciją turėtų sudaryti pusė jam skirtos normos, o kitą pusę galima padalyti į 4–5 mažesnes porcijas ir išslapstyti viena nuo kitos nutolusiose vietose, kad šuo aktyviai jų ieškotų. Nepamirškite pasirūpinti uždengti šiukšliadėžių sunkiais ar rakinamais dangčiais, kad šuo neįlįstų ir neėstų maisto atliekų – tuo metu jiems tai gali pasirodyti gera mintis, bet dėl to jie gali lengvai susirgti.

Kad šuo būtų sveikas, tiesiog laikykitės šėrimo rekomendacijų, nurodytų ant šunų ėdalo pakuotės. Jei išbarsčius ėdalą, kad šuo jį surastų, likusi dalis atrodo maža, nesijaudinkite. Jei šeriate savo šunį visaverčiu ėdalu ir duodate visą rekomenduojamą kasdienę normą, šuo gaus visų maisto medžiagų, kurių reikia, kad būtų patenkintas ir geros formos.

Taigi, norėdami pasirūpinti, kad jūsų ypatingas bandos sarginis šuo būtų laimingas, turite galvoti tik konkrečius jo poreikius – jei juos patenkinsite, be abejonės, turėsite laimingą, mylintį ir labai draugišką kompanioną, kad ir kur gyvenimas jus nuneštų!