Aliaskos malamutas
Malamutai, išvaizda primenantys vilkus, yra dideli impozantiški šunys, pasižymintys tipinėmis špicų charakteristikomis (virš nugaros užsirietusia uodega, labai storu kailiu, stačiomis ausimis ir pleišto formos galva). Visiškai suaugusių malamutų patinų ūgis siekia 64–71 cm, kalių – nuo 58 iki 66 cm, svoris svyruoja nuo 38 iki 56 kg. Kailis gali būti įvairių spalvų ir atspalvių – nuo baltos ir šviesiai pilkos iki juodos, taip pat nuo auksinės iki rudos ir rausvai rudos, būdingos žymės.
- Patyrusiems šeimininkams tinkamas šuo
- Reikalinga papildoma dresūra
- Mėgsta energingus pasivaikščiojimus
- Mėgsta pasivaikščioti daugiau nei po dvi valandas per dieną
- Didelis šuo
- Heavy drool
- Šukuoti reikia kas antrą dieną
- Nehipoalerginė veislė
- Labai balsingas šuo
- Sarginis šuo. Loja ir įspėja
- Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su kitais augintiniais
- Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su vaikais
Kilmė
Klajoklių inuitų gentis iš šiaurės vakarų Aliaskos, vadinama malamutais, išvedė šią veislę sunkiems kroviniams traukti itin atšiauriomis oro sąlygomis, taip pat kaip pagalbininkus medžioklėje. Šių šunų kilmė panaši, kaip ir kitų arktinių veislių, pavyzdžiui, samojedų ir Sibiro haskių, vis dėlto malamutai buvo išveisti taip, kad pasižymėtų ne greičiu, o jėga. Malamutai apžėlę storu dvigubu kailiu, yra stiprūs ir ištvermingi, todėl nestebina, kad šios veislės šunys buvo naudojami kroviniams per poliarines ekspedicijas tempti, – tai atlaikytų tikrai nedaugelis kitų veislių šunų.
Asmenybė
Nors jie gali atrodyti kaip vilkai, jų elgesys visai ne toks! Malamutai yra prieraišūs, draugiški šunys, nors niekada neturėjusiems šuns šeimininkams tai greičiausiai nebus ideali veislė. Jie mėgsta kasti ir kaukti, gali turėti polinkį medžioti mažus kailinius padarus, pvz., voveres, kates ar mažus šunelius. Dėl to svarbi ankstyva socializacija ir nuolatinė dresūra visą gyvenimą, įskaitant klusnumą kvietimo komandoms.
Sveikata
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, Aliaskos malamutams gali išsivystyti paveldimų regos sutrikimų ar klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Aktyvumas
Malamutų veislės šunims reikia bent dviejų valandų (pageidautina ir daugiau) per dieną mankštos. Jie mėgsta traukti, todėl svarbu nuo mažens mokyti eiti su pavadėliu! Daugeliui gali patikti šunų krosas, kai jie gali bėgti kartu su savo šeimininkais, bet reikia vengti intensyvaus sporto per karštį.
Mityba
Stambių šunų veislių šunys pasižymi dideliu apetitu, jiems reikalingas kitoks maisto medžiagų, įskaitant mineralus ir vitaminus, balansas, palyginti su mažesnių šunų veislių šunimis. Aliaskos malamutų veislės šunys linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.
Priežiūra
Dėl storo poplaukio, kuris gali siekti penkis centimetrus, ir storo šiurkštaus apsauginio viršutinio kailio sluoksnio malamutų veislės šunys yra gerai apsisaugoję nuo atšiaurių oro sąlygų. Tačiau namuose su centriniu šildymu jie gali labai šertis! Šukuojant kasdien galima surinkti nemažai išsišėrusių plaukų.
Vaikams tinkamiausios šunų veislės
Nors tradiciškai manoma, kad daugelis šunų gerai sutaria su vaikais, visus šunis ir vaikus reikia mokyti bendrauti tarpusavyje ir gerbti vieniems kitus, kad drauge jie būtų saugūs. Bet kuriuo atveju šunų ir mažų vaikų drauge niekada negalima palikti vienų, suaugusieji turėtų prižiūrėti visą jų bendravimą.
