Ši cu yra stiprūs ilgaplaukiai šuneliai, jie būna įvairių spalvų (išsamią informaciją rasite veislės standarto aprašyme). Jie vaikšto gan arogantiškai, užsimetę uodegą virš nugaros. Suaugę ši cu būna ne aukštesni kaip 27 cm, o sveria dažniausia 4,5–7,5 kg.
Ši cu veislė priskiriama brachicefalinėms veislėms; šio tipo šunims būdingos tokios problemos:
– Brachicefalinis kvėpavimo takų nepraeinamumo sindromas: brachicefalinėms veislėms (kurių trumpas ir suspaustas snukis) pasitaikanti būklė, kai užsiveria kvėpavimo takai ir dėl to gali sumažėti gebėjimas mankštintis ar net pasireikšti sunkus kvėpavimo sutrikimas.
– Odos uždegimas / infekcija: brachicefalinėms veislėms būdingas trumpas snukis ir normali snukio audinių apimtis. Tai reiškia, kad aplink snukį dažnai yra odos perteklius ir susidaro odos klostės. Odą šiose klostėse gali skaudėti, joje neretai išsivysto infekcija.
– Akių opos: skausminga akies paviršiaus erozija. Tai dažniau pasitaiko brachicefalinėms veislėms dėl sudėjimo, nes šių šunų akys paprastai labiau išsišovusios.
Veislei taip pat gali būti būdingi tokie sveikatos sutrikimai:
– Girnelės išnirimas
– Akių sausumas arba keratokonjunktyvitas: skausminga būklė, kai ašarų liauka nustoja tinkamai veikti.
– Katarakta1: tai būklė, kai drumstėja akies lęšiukas, ir dėl to gyvūnas gali apakti.
– Sąkandžio problemos, dėl kurių gali susigrūsti dantys ir kilti dantų problemų
– Inkstų displazija2: būklė, kai inkstas tinkamai neišsivysto ir dėl to negali tinkamai veikti.
– Tarpslankstelinių diskų liga3: tai būklė, kai atsiranda stuburo kaulus amortizuojančių diskų anomalijos.
Ši cu yra meilūs, žaismingi ir protingi šunys. Šios veislės šunys būna savarankiški ir vengia nepažįstamųjų. Jiems patinka mokytis ir įsiteikti, bet kartais užsiožiuoja, ir dėl išdidaus elgesio gali atrodyti, kad kai kurias užduotis laiko nevertomis savęs. Kantriai ir nuosekliai mokomi jie tampa gan paklusnūs.
Manoma, kad šie šunys kilę iš Tibeto, esą ten jie gyveno šventyklose ir kai kada būdavo dovanojami Kinijos imperatoriams. Kinijoje jie buvo sukryžminti su Pekino veislės šunimis, taip atsirado šiandien žinoma veislė. Į Didžiąją Britaniją jie buvo atgabenti po 1912 m., bet pripažinti tik 1949 m. Amerikoje jie pripažinti tik praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.
