Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Your Pet, Our Passion.
Keribliūterjeras

Keribliūterjeras

Keribliūterjerai yra kompaktiško sudėjimo, raumeningi ir stiprūs. Jų kailis minkštas, šilkinis ir banguotas, melsvos spalvos su juodais taškais ar be jų. Suaugę patinai būna apie 46–48 cm ūgio, sveria 15–17 kg; suaugusios patelės šiek tiek mažesnės.

Verta žinoti
  • Patyrusiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Reikalinga tam tikra dresūra
  • Mėgsta aktyvius pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti po valandą per dieną
  • Vidutinis šuo
  • Minimalus seilėjimasis
  • Šukuoti reikia kas antrą dieną
  • Hipoalerginė veislė
  • Balsingas šuo
  • Sarginis šuo. Loja ir įspėja
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su kitais augintiniais
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su vaikais

Charakteris

Keribliūterjerai yra tipiniai terjerai – budrūs, ryžtingi ir pasitikintys savimi. Gali būti užsispyrę. Jiems reikėtų drausminančių žaidimų, bet kartais dėl drausmingosios dalies galima ginčytis! Su kitais šunimis jie gali nesugyventi, todėl būtina ankstyva ir nuosekli socializacija.

Kilmė

Sakoma, kad keribliūterjerai kilo iš šuns, išplaukusio į Airijos krantą iš sudužusio laivo, nors yra įvairių šios istorijos variantų. Vieni sako, kad šuo buvo mažas melsvai pilkas spanielis iš ispanų armados, kiti – kad tai buvo rusų juodasis terjeras, per seklumą atbėgęs į Trali įlanką, dar yra nuomonė, kad tai buvo portugalų vandens šuo iš krovininio laivo. Teigiama, kad šis šuo susiporavo su vietine terjerų veislės kale ir taip atsirado keribliūterjerai. Keribliūterjerai yra universalūs ūkiniai šunys, jie saugojo sodybas, naikino kenkėjus, medžiojo ir atnešdavo smulkų grobį ir net ganė bandas.