Tai elegantiškas ir lieknas šuo, atrodo kaip standartinis kurtas, tačiau mažesnis. Kailis yra lygus ir blizgus, gali būti įvairių atspalvių (daugiau informacijos rasite veislės standarte). Galva siaura su labai plonu snukiu, o ausys švelniai užlenktos ir aukštai ant galvos. Liekno sudėjimo. Eisena laisva, elegantiška. Suaugę italų kurtai yra 32–38 cm ūgio ties ketera ir sveria 3,6–4,5 kg.
Apskritai levretės yra sveiki šunys, bet galimi tokie sveikatos sutrikimai:
– Girnelės išnirimas
– Dantų problemos, įskaitant ėduonį ir dantų netekimą.
Tai meilūs šunys, kurie mėgsta glaustytis – tiek iš prieraišumo, tiek norėdami sušilti! Levretes patartina anksti socializuoti, tada jos geriau jaučiasi su naujais žmonėmis ir neįprastose situacijose. Gali užtrukti, kol su šiuo šunimi pavyks užmegzti ryšį, bet gerai susidraugavus jis bus puikus kompanionas.
Manoma, kad levretės kilusios iš Egipto. Iš tiesų faraonų kapuose rasti mumifikuoti šunys labai panašūs į šiandieninę veislę. VI a. į Viduržemio jūros regioną šių šunų atgabeno romėnai. Ten juos pamėgo graikų ir romėnų aukštuomenė. Populiarumo viršūnę šie šunys pasiekė XVI ir XVII a., kai buvo laikomi daugelyje dvarų. Tarp garsiausių jų šeimininkų buvo Marija Stiuart, Karolis I, Frydrichas II ir karalienė Viktorija. Gali būti, kad levretės buvo pasitelktos triušiams medžioti, bet pirmiausia šie šunys buvo išveisti kaip kompanionai.
