Hamiltono skalikai atrodo dailūs ir stiprūs, jie yra vidutinio dydžio arba dideli, šiek tiek labiau ištįsę į ilgį nei į ūgį. Jų kailis trumpas ir prigludęs, trispalvis (juoda, gelsvai ruda ir balta). Suaugę patinai yra 53–61 cm ūgio, patelės siekia 49–57 cm. Jie sveria 23–27 kg.
Būdami gero būdo, Hamiltono skalikai yra prieraišūs kompanionai, jei gali tenkinti savo medžioklės instinktus. Tai gamtą mėgstantys šunys, galintys ištisus kilometrus sekti vedami uoslės, todėl svarbu patikimai išmokyti kvietimo komandų ir pasirūpinti, kad kiemo tvora būtų sandari. Jie mėgsta žmones ir yra švelnūs, bet gali būti šiek tiek per smarkūs ir per aktyvūs namams, kuriuose yra mažų vaikų.
Hamiltono skalikai yra vieni populiariausių skalikų gimtojoje Švedijoje. Juos XIX a. pabaigoje išveisė vienas iš Švedijos šunininkystės klubo steigėjų – grafas Adolfas Hamiltonas, kurio vardu jie ir buvo pavadinti. Ši veislė buvo sukurta iš fokshaundų, kiškinių biglių ir įvairių vokiečių skalikų (įskaitant Holšteino, ilgakojus Kurliandijos skalikus ir Heidebracke veislę). Kitaip nei kiti skalikai, šie šunys gaujomis nedirba, medžiodami pavieniui ar poromis jie baido medžiotojams lapes ir kiškius.
